Visam pasauliui Lietuvos paštas primena apie šalies tautines mažumas ir bendrijas. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenei skirtas pašto ženklas apyvartoje pasirodys šį šeštadienį, rugsėjo 23-iąją.
„Tautinės mažumos ir bendrijos, gyvenančios mūsų šalyje, yra neatsiejama valstybės dalis; jos su Lietuva susijusios ne tik ilgalaikiais istoriniais, bet ir prasmingais kultūriniais saitais. Tęstine pašto ženklų serija siekiame plėtoti tarpkultūrinį dialogą ir prisidėti prie artimesnio drauge gyvenančių tautų pažinimo“, – teigia Lietuvos pašto Komunikacijos grupės vadovas Tomas Bašarovas.
Naująjį pašto ženklą, kuriame vaizduojama menora (septynšakė žvakidė, judaizmo simbolis) su inkorporuotu Gediminaičių stulpų motyvu, sukūrė litvakė Viktorija Sidaraitė Alon. Ženklas bus išleistas 40 tūkst. egzempliorių tiražu jo nominalas – 0,94 Eur.
„Plačiai atveriame duris kiekvienam, norinčiam pažinti mūsų bendruomenės istorijos Lietuvoje ištakas. Glaudaus bendradarbiavimo su Lietuvos paštu rezultatas – išleidžiamasis pašto ženklas simbolizuoja, kad beveik 700 metų Lietuvoje gyvenanti žydų bendruomenė yra integrali lietuvių valstybės piliečių dalis.
Lietuvos žydų tapatinimasis su Lietuvos istorijos simboliais atskleidžia esminį mūsų tapatybės dėmenį – Lietuva litvakams buvo, yra ir bus Tėvynė“, – įsitikinusi Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky.
Pasak jos, rugsėjo 23-iąją, Lietuvos žydų genocido aukų atminties dieną, išleidžiamu pašto ženklu bus pagerbta Antrojo pasaulinio karo metais sunaikinta Lietuvos žydų bendruomenė.
Kartu su naujuoju pašto ženklu, skirtu įprasminti Lietuvos žydų istoriją ir kultūrą, bus išleistas ir pirmosios dienos vokas. Šeštadienį pašto korespondencija, apmokama naujuoju pašto ženklu, Vilniaus centriniame pašte bus antspauduojama pirmosios dienos datos spaudu.
Per beveik 700 gyvenimo Lietuvoje metų žydai sukūrė turtingą, įvairialypę kultūrą. Žydai labai greitai įsitraukė į valstybės politinį, ekonominį, kultūrinį ir socialinį gyvenimą.
Šalyje gyveno ir kūrė daug žymių judaizmo mokslininkų bei rabinų. Čia veikė pasaulinio garso dvasinės akademijos – ješivos, į jas studijuoti atvykdavo jaunuolių iš daugelio pasaulio šalių. Miesteliuose ir didžiuosiuose miestuose veikė žydų mokyklos, draugijos, parduotuvės ir kavinės. Skirtingais laikotarpiais vien Vilniuje veikė per 250 sinagogų. Aktyvi žydų bendruomenės veikla praturtino ir pagyvino Lietuvos miestų ir miestelių gyvenimą.
Lietuvos žydų, dažnai vadinamų litvakais, indėlis į judaizmo istoriją ir plėtrą itin svarus. Vilnius, ilgainiui gavęs Šiaurės Jeruzalės vardą, iki Antrojo pasaulinio karo garsėjo kaip vienas reikšmingiausių Europoje jidiš kultūros centrų.
AB “Lietuvos paštas” informacija
