Žmonės, turintys žmogaus imunodeficito virusą (ŽIV), ir jų šeimų nariai susiduria su rimta socialine atskirtimi dėl visuomenės, medikų bendruomenės ir sprendimų priėmėjų išankstinių neigiamų nuostatų. Lietuva prisijungia prie pasaulinės iniciatyvos ir pradeda tyrimą, kuris leis pamatuoti ir suprasti stigmatizacijos ir diskriminacijos formas ir mastą.
Jungtinių Tautų AIDS programos (UNAIDS) duomenimis, maždaug vienam iš aštuonių žmonių, turinčių ŽIV, yra tekę patekti į situaciją, kai jiems atsisakoma suteikti sveikatos priežiūros paslaugų dėl stigmatizavimo.
Šį rudenį Koalicija „Galiu gyventi“ pradėjo projektą „ŽIV iššūkis: atotrūkio įveikimas Lietuvoje”, kurio vienas pagrindinių tikslų – tarptautinis ŽIV infekuotų asmenų stigmos indekso tyrimas.
„Manoma, kad dėl patiriamos išankstinės neigiamos nuostatos turintieji ŽIV ir jų artimieji vengia ieškoti pagalbos ir taip atsiduria dar didesnėje socialinėje atskirtyje, – sako Koalicijos „Galiu gyventi“ direktorė Jurga Poškevičiūtė, – todėl siekiant efektyviai spręsti ŽIV problemas Lietuvoje, svarbu pamatuoti sergančiųjų ir jų artimųjų patiriamą socialinę, psichologinę ir ekonominę įtampą darbinėje, socialinėje ir sveikatos priežiūros aplinkoje.“
Lietuvai nauja patirtis
Tokio pobūdžio tyrimas Lietuvoje bus atliekamas pirmą kartą pagal tarptautinės ŽIV paveiktų žmonių organizacijos „GNP+“ (Global Network of PLHIV) metodologiją, kurią parengė įvairios tarptautinės nevyriausybinės organizacijos ir agentūros, tarp jų – ir Jungtinių Tautų AIDS programa.
„Svarbu tai, kad tyrimo metu apklausą atliks ŽIV paveikti asmenys. Šis lygus lygiam pokalbio principas užtikrina atvirus atsakymus į klausimus, nes tik tą patį patyręs, realiai situacijas išgyvenęs asmuo gali pilnai suprasti stigmą ir diskriminaciją, kurią patiria kitas ŽIV paveiktas žmogus. Jie kalbasi apie įvairiausias temas – nuo šeimos, darbdavio požiūrio iki medicininių paslaugų, – sako ŽIV paveiktų žmonių organizacijos „GNP+“ atstovas Julian Hows, – svarbu suprasti, kad žmonės, turintys ŽIV, ir patys save stigmatizuoja, jie patiki iš kitų išgirsta nuomone, kad dėl ŽIV jie tapo verti atstūmimo ir paniekos.“
Lietuvos ir pasaulinė praktika rodo, kad baimėje gyvenantys ŽIV paveikti asmenys vengia šnekėti, ieškoti pagalbos ir taip didina ne tik savo, bet ir aplinkinių riziką. Nesilankydami pas gydytojus jie negauna reikalingo gydymo, alina savo organizmą ir galiausiai patenka į ligoninę jau AIDS stadijoje. Per visą šį laikotarpį jie gali perduoti ŽIV infekciją kitiems.
Anot J. Poškevičiūtės, paplitusi visuomenės nuomonė, kad ŽIV problema aktuali tik mažai žmonių daliai, yra klaidinga – juk plintant ŽIV, didėja kiekvieno galimybė tapti paliestam šios infekcijos. Be to, pasaulio praktika aiškiai rodo, kad infekcijos plitimas iš mažų grupių neišvengiamai pereina į bendrąją populiaciją. Kada tai įvyks – tik laiko klausimas.
„Išankstinės neigiamos nuostatos kyla dėl visuomenės kritiško požiūrio, religinių įsitikinimų, kitų kultūrinių ir etinių nuostatų. Lietuvoje itin stipriai stigmatizuota yra švirkščiamuosius narkotikus vartojančių ŽIV užsikrėtusių asmenų grupė. Jie turi ypač ribotą prieigą prie socialinės ir medicininės priežiūros. O mūsų šalyje ŽIV plitimas tarp švirkščiamuosius narkotikus vartojančių asmenų yra vienas aukščiausių Europos Sąjungoje“, – pabrėžia Koalicijos „Galiu gyventi“ direktorė.
Apie ŽIV paveiktų žmonių stigmos indekso tyrimą
Pasaulio mastu ŽIV paveiktų žmonių stigmos indekso tyrimas jau atliktas 90 šalių. Jis struktūruotas taip, kad leidžia rezultatus lyginti tarp šalių. Planuojama, kad Lietuvoje atlikto tyrimo tarpiniai duomenys bus pristatyti kitais metais vyksiančioje tarptautinėje konferencijoje AIDS 2018.
„Tyrimo metu visame pasaulyje apklausta jau beveik ketvirtis milijono respondentų, turinčių ŽIV. Nors ŽIV stigmos lygis ir įvairūs elementai skirtingose šalyse skiriasi, tačiau yra viena universali žinia – ŽIV paveiktų žmonių patiriama stigma trukdo gauti sveikatos priežiūros paslaugų, pasitikėti savimi ir nemenkinti savo galimybių prisidėti prie visuomenės gerovės. Juk ŽIV yra vaistais valdoma lėtinė liga. Ji ir turėtų būti tik medicininis terminas, o ne patį žmogų apibūdinanti etiketė”, – pabrėžia J. Hows, kuris šią savaitę ves mokymus Baltijos šalių komandoms, atliksiančioms tyrimą.
Beveik tuo pat metu tyrimas bus atliekamas Lietuvoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kanadoje, Belize, Seišeliuose. Sekant Lietuvos pavyzdžiu, ŽIV paveiktų žmonių stigmos indekso tyrimą vėliau atliks ir Latvijos nevyriausybinės organizacijos
Lietuvoje atliekamo tyrimo partneriai: tarptautinis ŽIV paveiktų žmonių tinklas „GNP+“, Koalicija „Galiu gyventi“, sveikatos priežiūros bendrovė „GlaxoSmithKline Lietuva“
Šaltinis: Koalicija „Galiu gyventi”
