Valstybės įmonių veiklos skaidrinimas, korupcijos mažinimas susisiekimo sektoriuje, infrastruktūrinių projektų plėtra ir IT technologijų vaidmens stiprinimas – pagrindiniai šios kadencijos Susisiekimo ministerijos prioritetai, kuriuos pristatė susisiekimo ministras Rokas Masiulis susitikime su verslo atstovais.
„Pagrindinis mūsų prioritetas – didesnis susisiekimo sektoriaus skaidrumas ir efektyvumas. Tam dabar skiriame daugiausiai dėmesio ir į tai aktyviai investuojame. Tokio paties skaidrumo siekiame ir viešųjų pirkimų konkursuose, kur iki šiol dalyvaudavo keli tie patys rangovai. Šią sistemą mes keičiame, kad konkursai būtų skaidrūs ir juose dalyvautų kuo daugiau rinkos žaidėjų. Jau dabar galime pasidžiaugti, kad padidėjo dalyvių skaičius, kai kur kainos sumažėjo apie 40 procentų“, – teigė susisiekimo ministras R. Masiulis.
Ministras pabrėžė, kad Valstybė neturi konkuruoti su privačiu sektoriumi tose srityse, kur privatus sektorius tvarkosi gerai. Valstybei nėra prasmės investuoti savo pinigus į tas sritis, kur nepermokama už paslaugas ir yra sveika, gyva konkurencija.
Pasak Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidento Valdo Sutkaus, sklandi infrastruktūros projektų plėtra yra labai svarbi Lietuvos verslui, kadangi tai didina šalies ekonominį patrauklumą, padeda pritraukti papildomas užsienio investicijas, sudaro sąlygas vietos verslininkams plėtoti savo verslą.
„Geležinkelių tiesimas, oro uostų statyba, IT technologijų diegimas, kiti logistikos projektai – labai svarbūs mūsų šalies ekonomikai ir, be abejo, verslui. Atidžiai sekame Vyriausybės veiksmus šiais klausimais, kadangi norėtume matyti skaidriai veikiančias valstybės įmones, kurios nekonkuruotų su privačiu verslu. Taip pat daug dedame pastangų, kad būtų kuo mažiau piktnaudžiavimo viešaisiais pirkimais ar piktnaudžiavimo teise atvejų, kai Lietuvai svarbių projektų įgyvendinimai yra dirbtinai stabdomi ir įsisuka teisminių ginčų karuselė“,– susitikime kalbėjo V. Sutkus.
R. Masiulis išskyrė didžiausius infrastruktūrinius projektus, kuriuos bus siekiama toliau įgyvendinti: „Rail Baltica“ – Lietuvos geležinkelio projektą, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto vartų ištiesinimo projektą, Vilniaus oro uosto naujo terminalo statybos projektą.
Kalbėdamas apie „Rail Baltica“ projektą, ministras pastebėjo, kad iki šios dienos Lietuva yra pasiekusi didesnę pažangą šio projekto įgyvendinime nei Latvija ir Estija. Lietuva jau turi nutiestą vėžę iki Kauno. Yra svarstoma ar modernizuoti esamą vežę, ar tiesti naują.
„Mūsų pozicija – naujos vėžės statyti nereikia. Reikia kuo greičiau atnaujinti esamą. Rudenį bus atlikta studija, kuri parodys, ar ši vėžė tinkama. Jeigu mes nutiestume naują vėžę iki Kauno, ji mums sutaupytų 8 min. kelionės laiko, tačiau ruože nuo Varšuvos iki Lietuvos sienos didesnio greičio nei 160 km/h pasiekti nepavyks. Nepaisant to, nuo Kauno iki Talino greitis galėtų siekti 200-220 km/val. Manome, kad vėžė iki Kauno yra tinkama, tam tiesiog reikia investicijų, kad ji pasiektų maksimalų greitį. Ateityje Kaunas galėtų būti krovinių paskirstymo centras“, – sakė R. Masiulis.
Ateityje planuojama, kad Lietuvos geležinkeliai išvystys keleivių vežimo verslą, kuris iki šios dienos neveikia efektyviai. Bus įvesta vieno bilieto sistema, todėl keleiviams darant tarpinius persėdimus nereikės kiekvieną kartą pirkti naujo bilieto. Ši sistema ypač bus naudinga keliaujantiems tranzitu keleiviams iš užsienio.
Vilniaus oro uosto potencialas, pasak Susisiekimo ministro, yra pasiekti 10 mln. keleivių, bet tam reikia pokyčių. Viena iš galimybių – investuoti į esamo terminalo plėtrą arba brangesnis, ambicingesnis ir galbūt valstybei įdomesnis variantas – statyti naują terminalą.
„Neslėpkime, kartais tikrai yra gėda priimti užsieniečius Vilniaus oro uoste, todėl svarstome ir apie naujo terminalo statybą, kuriame būtų įdiegtos naujausios technologijos, kad uostas būtų reprezentatyvus ir modernus. Tam reikėtų išspręsti logistikos ir susisiekimo klausimus, planuoti naujus privažiavimus, kadangi bent jau geležinkelio atšakos prie naujo terminalo nelabai pavyktų privesti“, – teigė Susisiekimo ministras.
Susitikimo metu buvo pasidžiaugta, kad Klaipėdos jūrų uostas yra neužšąlantis ir gali funkcionuoti ištisus metus, tačiau problema yra jo gylis. Dėl 13 m. grimzlės į Klaipėdą atplaukę laivai krovinius pasikrauna tik dalinai. Spręsti šią problemą, pasak R. Masiulio, reikėtų nuo uosto vartų rekonstrukcijos.
„Būtina rekonstruoti uosto vartus, šiek tiek pakeičiant jų konfigūraciją, kadangi esant audringai jūrai laivams kyla sunkumų įplaukti. Kitas etapas prailginti įplaukos kanalą, kad laivai galėtų be problemų įplaukti į jūrų uostą. Patį jūrų uostą reikėtų gilinti bent jau iki 17 metrų, jei norime priimti pačius didžiausius laivus“, – susirinkusiems kalbėjo R. Masiulis.
Dar vienas iš Susisiekimo ministerijos įvardytų prioritetų – informacinių technologijų ( IT ) vaidmens stiprinimas. Čia turima galvoje, pasak ministro, siekį, kad Lietuva būtų pirmose gretose pagal technologijų plėtrą apimant telekomunikaciją, IT ir kt., tačiau tam reikia struktūrinių pokyčių.
„Dėl IT politikos įgyvendinimo Vyriausybėje vyksta diskusija, kuri institucija bus atsakinga už šio sektoriaus formavimą ir įgyvendinimą. Lietuvoje turime tris ministerijas – Susisiekimo, Vidaus reikalų ir Teisingumo, kurios valdo skirtingas sritis ir, kaip praeitis rodo, trys ministrai nesugebėjo sutarti dėl glaudaus bendradarbiavimo. Yra svarstomi įvairūs variantai, nagrinėjami kitų šalių pavyzdžiai. Štai estai sėkmingai pasuko centralizuotu keliu, kai prie Vyriausybės buvo įsteigtas informacinių sistemų centras. Galbūt ir mūsų Vyriausybės kanceliarija galėtų prisiimti analogišką vaidmenį“, – prielaidomis dalijosi R. Masiulis.
Lietuvos verslo konfederacijos inf.
