Daugelyje pasaulio valstybių, tarp jų ir Lietuvoje, sveikatos apsaugos darbuotojai, politikai, ekonomistai ir kiti specialistai pateikia grėsmingos statistikos apie senėjančias visuomenes. Galbūt todėl mus užvaldęs jaunystės kultas: vos tik pajuntame pirmuosius senėjimo požymius, nedvejodami gulamės po skalpeliu ir negailime pinigų laiką stabdančioms piliulėms bei grožio procedūroms. Suprantama, greitai pasenti, ko gero, nenori niekas. Ką daryti, kad kuo ilgiau liktume sveiki ir žvalūs?
Atkreipkite dėmesį į labai garbių jubiliejų sulaukusius žmones. Tradiciškai jų klausia, kas jiems padėjo sulaukti šimto ir daugiau metų. Jie dažniausiai atsako, jog valgė viską, nevengdavo ir stipresnio gėrimo taurės ar net cigaro dūmo, dirbo, mylėjo ir džiaugėsi gyvenimu. Viena detalė: beveik visi priduria, jog visa tai darė saikingai.
Prieš kelerius metus amerikiečių žurnalas „Forbes“ apklausė šimtamečius. Daugiau kaip 100 metų sulaukusi Deizė Makfaden (Daisy McFadden) iš JAV pusryčiams rinkdavosi avižinius dribsnius ir vaisius, pietums – salotas su vištiena arba žuvimi, o vakarienei pasitenkindavo garuose virtomis daržovėmis su liesa mėsa, nuolat papildydami mitybą įvairiais papildais.
„Lietuviai vis dažniau atranda krilių taukus, išgaunamus iš vėžiagyvių. Šio maisto papildo sudėtyje gausu „Omega-3“ riebalų rūgščių, kurias organizmas geriau pasisavina bei virškina lengviau, nei gaunamas iš žuvų taukų“, – dėsto suomiškų papildų ekspertas Mindaugas Rasimavičius. Anot jo, kartais pasilepinti pyrago gabalėliu ar kitu skanėstu nėra jau taip blogai, jei periodiškai organizmas yra stiprinamasis ir natūraliais papildais, nepamirštant gryno oro, mankštos ir kitos įdomios veiklos.
Vaistininkė Daiva Šemetulskienė, be papildų vartojimo, akcentuoja teigiamas emocijas ir puikius santykius su aplinkiniais. Anot jos, mūsų šalyje nemažai žmonių – nebūtinai tik garbaus amžiaus – daug laiko praleidžia patalpose. Tad nenuostabu, kad mums katastrofiškai trūksta vitamino D, kurio stoka skatina rimtas ligas (pavyzdžiui, osteoporozę, širdies nepakankamumą, depresiją ir kt.). Netgi virusams organizmas, kuriam trūksta vitamino D, yra mažiau atsparus. Tyrimai įrodė, jog šio vitamino mes gauname net ir dangui esant apsiniaukusiam.
Sutiksite, kad pakankamai mažai judame ir neišeikvojame suvartotų kalorijų, taigi nenuostabu, jog priaugame papildomo svorio, kuris skatina diabetą, įvairias širdies ir kraujagyslių ligas. Susikaupusių kilogramų bandome atsikratyti drastiškomis dietomis. Tačiau dėl dietų laikymosi ir nevisavertės mitybos organizmui pradeda trūkti svarbiausių mineralinių medžiagų bei vitaminų.
Kas tuomet nutinka? Organizmui pritrūksta „statybinių medžiagų“ ir prasideda negalavimai. Deja, dažnai sveikatą stiprinti suskumbame tik tada, kai pradedame sirgti. Jei klausytume sveikatos specialistų, tai turėtume daryti periodiškai, o ne „prispyrus“ bėdai.
„Rengiantis šaltajam metų sezonui pravartu būtų pavartoti jūrinių pušų žievės ekstrakto, nes jis turi natūralių bioflavonoidų ir organinių rūgščių, todėl gali padėti stiprinti širdies ir kraujagyslių sistemą, imunitetą, apsaugoti viso organizmo ląsteles nuo kenksmingo laisvųjų radikalų poveikio bei išlaikyti jaunatvišką, gražią odą. Taip pat lietuviai vis dažniau atranda raudojų ryžių miltelių naudingąsias savybes – padeda kontroliuoti arterijų sklerozę skatinančius metabolinius procesus, palaiko kraujagyslių funkcijas“, – konsultuoja suomiskipapildai.lt ekspertai.
Peršalimo sezono metu rekomenduojama nepamiršti ir vitaminų karaliaus – vitamino C. „Jis svarbus normaliai energinių medžiagų apykaitai ir imuninės bei nervų sistemos veiklai palaikyti. Vitaminas C padeda apsaugoti ląsteles nuo oksidacinės pažaidos bei padeda mažinti nusilpimą ir nuovargį“, – pataria Šv. Kristoforo vaistinės direktorė Indrė Trečiokienė.
Remtasi FORBES apklausa:
http://www.forbes.com/sites/jennagoudreau/2011/11/01/how-to-live-to-be-102-health-well-being/
