Lietuvos Seimas 2016-uosius paskelbė Saulės mūšio metais – šiemet minime šio ne tik Lietuvai, bet ir Europai reikšmingo įvykio 780-metį. 1236 m. rugsėjo 22 d. Šiaulių žemėje įvykusio mūšio metu lietuvių ir kitų baltų žemių 
kariai pasiekė istorinės reikšmės pergalę prieš Kalavijuočių ordiną. Tai buvo pirmasis didelis Lietuvos žemėje laimėtas mūšis, įtvirtinęs Lietuvos vardą Europos žemėlapyje.
Saulės mūšio diena yra ir Šiaulių miesto gimtadienis. 780-metį pasitinkantys Šiauliai tiesia tiltą tarp didingos istorijos ir šiandienos. Jubiliejinių metų šūkis skelbia: Skambėk, Šiaulių žeme!
Saulės miesto atspindžiai
Jubiliejiniai Šiaulių metai atidaryti kovo 9 d. Koncertų salėje „Saulė“ vyko renginių ciklo „Saulės miesto atspindžiai“, skirto Saulės mūšio ir Šiaulių miesto 780-mečiui, pirmasis koncertas.
Besirenkančių į salę žiūrovų laukė šokių ansamblio „Želmenėliai“ (vadovė – Aldona Masėnienė) parengti siurprizai – 
žvakių liepsnelėmis apšviestas kelias ir originalios choreografijos šokis vitražo „Saulės mūšis“ fone.
Šiaulių miesto mero pavaduotojas Stasys Tumėnas susirinkusiems dar kartą priminė Saulės mūšio reikšmę ir ragino: „Branginkime savo istoriją, sakytinį ir rašytinį žodį, savo meną, savo muziką ir pasidžiaukime, kad gyvename Saulės mieste“.
Koncerte užsienio ir lietuvių kompozitorių kūrinius atliko Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė Asta Krikščiūnaitė (sopranas), Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro solistas Liudas Norvaiša (bosas), Šiaulių pučiamųjų orkestras (meno vadovas ir dirigentas – Sigitas Vaičiulionis, dirigentas – Gediminas Brūzga), Šiaulių kamerinis orkestras (meno vadovas ir dirigentas – Robertas Šumila) ir kanklių trio „Aušrinė“.
Kautynių scenografija – unikalus vitražas
Po koncerto lauke žiūrovai stebėjo ypatingą reginį – „Saulės mūšio“ inscenizaciją, kurioje dalyvavo 20 kovotojų su XIII a. pirmosios pusės šarvuote ir ginkluote. Inscenizaciją parengė istorinės rekonstrukcijos brolijos „Vilkatlakai“ ir dar keturių jiems talkinusių klubų iš Lietuvos ir Latvijos nariai.
Mini mūšyje žemaičiai ir lietuviai padedant latgaliams ir slavams kovėsi su kalavijuočiais ir kviestiniais Vakarų Europos riteriais.
Muzikinį kovos foną kūrė mušamųjų instrumentų ansamblis „Ritmas kitaip“ (vadovas Arūnas Banys).
Mūšio inscenizacija vyko specialiai apšviesto vitražo „Saulės mūšis“ fone. Tris koncertų salės „Saulė“ sienas 
puošiantis kūrinys sukurtas 1986 m., švenčiant Saulės mūšio 750-ąsias metines. Jo autorius – žymus lietuvių vitražų kūrėjas, ilgametis Vilniaus dailės akademijos profesorius Kazys Morkūnas.
Prieš 30 metų sukurto didžiausio Lietuvoje vitražo plotas – 200 m2, ilgis – 52 m. Spalvoto stiklo gabalus jungia metalo ir betono karkasai.
Renginiai – visus metus
Šiaulių jubiliejiniai renginiai tęsis iki metų pabaigos. Miesto kultūros, sporto ir švietimo organizacijos žada surengti daugiau kaip 100 renginių ir projektų. Rugsėjo pradžioje miesto festivalio „Šiaulių dienos“ metu bus švenčiamas tikrasis miesto gimtadienis, o jubiliejinius metus vainikuos baigiamasis koncertas Šiaulių arenoje.
Šiaulių miesto meras Artūras Visockas tikisi, kad Šiauliai šiais metais skambės visoje Lietuvoje ir kviečia į šventinius renginius: „Aplankykite Šiaulius, praleiskite čia gražias akimirkas, pasidomėkite Šiaulių istorija – čia tikrai yra ką pažinti“.
Sigitos Inčiūrienės informacija
Arūno Staponkaus nuotraukos
