Vatikane jau prasidėjusi konklava, kurios metu Kardinolų kolegija išrinks naująjį Katalikų Bažnyčios vadovą. Šis procesas, vykstantis Siksto koplyčioje, pritraukia viso pasaulio dėmesį, o analitikai ir Bažnyčios stebėtojai svarsto apie galimus Pranciškaus įpėdinius. Nors galutinis sprendimas priklausys nuo kardinolų balsavimo, tam tikrų hierarchų vardai minimi dažniau, kaip realiausi kandidatai užimti šį postą.
Tarp dažniausiai aptariamų kandidatų yra filipinietis kardinolas Luis Antonio Tagle (67 m.). Būdamas Evangelizacijos dikasterijos prefektu ir žinomas dėl savo pastoracinio aktyvumo bei sąlyginai jauno amžiaus, jis laikomas figūra, galinčia tęsti kai kuriuos Pranciškaus pontifikato aspektus, ypač pabrėžiant Bažnyčios misiją augančiuose regionuose, tokiuose kaip Azija.
Italas kardinolas Pietro Parolin (70 m.), ėjęs Vatikano valstybės sekretoriaus pareigas, taip pat yra laikomas stipriu kandidatu. Jo didelė diplomatinė patirtis ir Vatikano administracinės struktūros išmanymas yra svarbūs veiksniai, kuriuos vertina daugelis kardinolų, ypač atsižvelgiant į Bažnyčios vaidmenį sprendžiant sudėtingus tarptautinius klausimus.
Vengrijos primas, kardinolas Péter Erdő (72 m.), yra kitas europietis, dažnai minimas tarp galimų kandidatų. Kaip pripažintas kanonų teisės specialistas ir buvęs Europos vyskupų konferencijų tarybos (CCEE) pirmininkas, jis atstovauja labiau tradiciniam sparnui ir galėtų sutelkti tuos kardinolus, kurie pageidauja didesnio dėmesio doktrininiams klausimams.
Italijos vyskupų konferencijos pirmininkas, Bolonijos arkivyskupas kardinolas Matteo Zuppi (69 m.), taip pat yra tarp realių pretendentų. Jis žinomas dėl savo veiklos socialinėje srityje, dialogo skatinimo ir artumo Taikos bendruomenei Sant’Egidio. Jo kandidatūra galėtų reikšti tęsiamą dėmesį socialiniam teisingumui ir Bažnyčios vaidmeniui visuomenėje.
Vienos arkivyskupas kardinolas Christoph Schönborn (80 m.), nors ir vyresnio amžiaus, išlieka įtakinga figūra dėl savo teologinės erudicijos. Būdamas dominikonų ordino narys ir vienas iš Katalikų Bažnyčios katekizmo rengėjų, jo intelektualinis indėlis yra plačiai pripažįstamas.
Buvęs Vyskupų dikasterijos prefektas, kanadietis kardinolas Marc Ouellet (80 m.), taip pat turi nemažai šalininkų. Jo ilgametė tarnyba Vatikano kurijoje, ypač parenkant vyskupus visame pasaulyje, suteikė jam platų Bažnyčios struktūros ir poreikių supratimą.
Galiausiai, iš Azijos kilęs Mianmaro kardinolas Charles Maung Bo (76 m.) yra svarbus kandidatas, atspindintis augančią Bažnyčios įtaką šiame žemyne. Jangono arkivyskupas yra žinomas kaip aktyvus žmogaus teisių ir taikos gynėjas.
Kardinolų kolegijos diskusijos ir balsavimai Siksto koplyčioje tęsiasi. Nors šie vardai yra dažniausiai aptariami viešojoje erdvėje, konklavos istorijoje pasitaikydavo ir netikėtų sprendimų. Artimiausiu metu paaiškės, ką kardinolai išrinks naujuoju Katalikų Bažnyčios pontifiku.
