Spalio 25 d. 17 val. Klaipėdos apskrities viešosios I.Simonaitytės bibliotekos Gerlacho palėpėje vyks Agluonėnų klojimo teatro spektaklis pagal B. Brechto pjesę „Motušė Kuraž ir jos vaikai“.
Inscenizacijos autorius ir režisierius D. Malajavas.
Pjesę Brechtas pradėjo rašyti 1938 m., kada fašistinė Vokietija jau visiškai atvirai ruošėsi antrajam pasauliniam karui. Hitlerinė propaganda nuolatos tvirtino, kad karas yra naudingas „mažam žmogui“, nes atveria jam naujas galimybes, praturtina jį. „Motušė Kuraž ir jos vaikai“ – tai Brechto atsakymas į šią begėdišką militaristų demagogiją, tai buvo įspėjimas vokiečių tautai, kad ji neprisidėtų prie naujo karo kurstymo.
Veiksmas pjesėje nukeltas į XVII amžių, į Trisdešimties metų karo laikotarpį (1618 – 1648). Pagrindinė herojė – Ana Firling, vadinama motuše Kuraž (nuo žodžio drąsa) , markitantė. Karas – pagrindinis jos pasipelnymo šaltinis. Kartu su savo dviem sūnumis ir nebyle dukterimi ji žygiuoja karo keliais. Motušė Kuraž neturi jokių iliuzijų ir puikiai supranta, kad Trisdešimties metų karas vedamas ne dėl idėjos, bet grobimo tikslais ir sąmoningai įsijungia į grobikų – plėšrūnų gretas. Bet motušė Kuraž ne tiktai markitantė, ji dar motina, nenorinti, kad jos vaikai žūtų karo ugnyje. Tačiau motinystė ir karas – nesuderinamos sąvokos.
Iš tiesų karas iš jos atima visus vaikus. Nepraregi ji ir pjesės pabaigoje. Viena, pasenusi, sulinkusi po sunkia kančių našta, ne pralobusi, o atvirkščiai, nusigyvenusi, ji paskutinėje scenoje vėl traukia savo vežimą ir toliau žengia karo keliais, tikėdamasi pataisyti pašlijusią prekybą.
„Katastrofų stebėtojai be pagrindo tikisi, kad nukentėjusieji iš to pasimokys..“ , – teigia B.Brechtas.
Kurdamas pjesę be teigiamo herojaus, Brechtas norėjo dar labiau pabrėžti situacijos tragiškumą ir tą šiurpų likimą, kurio susilaukė motušė Kuraž, beieškodama laimės kare.
Atsinaujinęs Agluonėnų klojimo teatras nuo 2013m. visuomenei pristatė šešias premjeras, aktyviai reiškėsi regiono ir Lietuvos kultūriniame gyvenime. Garbingai atstovavo Agluonėnų klojimo teatro vardą Lietuvos Dainų šventėje, konkursuose, festivaliuose Lietuvoje bei užsienyje. Į teatrą, žmonės atvažiuoja vaidinti iš aplinkinių gyvenviečių, Drevernos, Priekulės, iš Klaipėdos miesto. Agluonėnų klojimo teatras pulsuojantis gyvybe, meile ir pasiaukojimu teatrui, jo menui ir toliau dega viltimi užkrėsti žiūrovus prasmės grožio ir gėrio paieškomis.
Spektaklis nemokamas.
Klaipėdos apskrities viešosios I. Simonaitytės bibliotekos inf.
