Minint Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 25-metį, labdaros ir paramos fondas „Jauniems“ inicijavo projektą „Misija Lietuva“, kuris visas Lietuvos savivaldybes kartu su vietos bendruomenėmis kvietė liepos 6-ąją, giedant Lietuvos himną, iškelti valstybines ar istorines vėliavas prie Lietuvai svarbių istorinių vietų. Projekto „Misija Lietuva“ žemėlapyje, tarp devynių pirmųjų savivaldybių buvo ir Lazdijų rajono savivaldybė.
Valstybinė vėliava, kaip Lietuvos vienybės, stiprybės simbolis buvo iškeltas Meškakalnio kalvoje, nes čia prieš 70 metų, 1945m. gegužės 16 d. vyko žiauri, viena pirmųjų ir didžiausių Lietuvos istorijoje prieš sovietų okupantus kovų, pareikalavusi net 44 jaunų partizanų gyvybių. Be to Lietuvos simbolika ir laisvė – neatsiejami dalykai. Partizanų skiriamuosiuose ženkluose atsispindėjo Lietuvos vėliavos spalvos, tarp tremtinių asmeninių daiktų – daiktai su šalies simbolika, neabejingų laisvei asmenų pačiame namo kampelyje slėpta Lietuvos vėliava buvo didžiausias ir brangiausias namų turtas.
Lietuvos valstybės vėliavą iš asmeninių lėšų nupirko ir mielai ją dovanojo mūsų rajonui Komunikacijos departamento Parlamentarizmo istorijos ir atminimo įamžinimo skyriaus vedėja Angonita Rupšytė. Ji džiaugiasi, kad mūsų rajono jaunimas aktyviai dalyvavo minint Baltijos kelio, Lietuvos atkūrimo 25-mečius, o dabar sutinka prisidėti prie projekto „Misija Lietuva 2015“ starto ir Kalniškės mūšio vietoje iškelti trispalvę. A. Rupšytė teigia: „Lazdijų žemė turtinga savo žmonėmis, mylinčiais Lietuvą. Daugelis jų padėjo galvas už mūsų Laisvę, auga gražus jaunimas, kuris domisi istorine atmintimi, jų širdyse dega meilė Lietuvai, ne vieną kartą jie tai įrodo, būdami aktyvūs piliečiai, dalyvauja renginiuose“.
Ceremonijos metu vėliavą garbingai perdavė Kalniškės mūšyje dalyvavusio ir žuvusio partizano Juozo Vaišnio-Samsono dukra ir trijų partizanų Vytauto Vaišnio-Ramono, Jono Kaknevičiaus-Lapo, Albino Kaknevičiaus-Kalpoko dukterėčia Aldona Kupčinskienė, o ją iškilmingai iškėlė šaulių, jaunųjų šaulių, savanorių atstovai, vadovaujami atsargos kapitono Kęstučio Pilecko.
Prie paminklo partizanams, žuvusiems už Lietuvos laisvę, buvo padėtos gėlės, uždegtos žvakutės, sugiedotas Lietuvos himnas.
Džiugu, kad šiame projekte dalyvavo bei savo mintimis dalijosi Lazdijų rajono savivaldybės mero pavaduotojas Gintautas Salatka, Kazimiero Simonavičiaus universiteto profesorius Juozas Galdikas, Lazdijų rajono tarybos narė Janina Ražukienė, aktyvi visuomenininkė Nijolė Lepeškienė. Apie Kalniškės mūšį pasakojo Lazdijų M. Gustaičio gimnazijos istorijos mokytoja Audronė Pileckienė.
Jaunimo reikalų koordinatorė Indrė Jarmalienė pakvietė visus projekto dalyvius ir svečius pasirašyti į dokumentą, kuris bus saugomas Laisvės kovų muziejuje, kaip vienas svarbių Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 25-mečio istorinių faktų.
Projekte dalyvavo KASP Dainavos apygardos I-osios rinktinės 108 Lazdijų kuopos kariai savanoriai, LŠS Alytaus apskrities karininko Antano Juozapavičiaus 1-osios šaulių rinktinės Lazdijų A. Ramanausko – Vanago 4 –osios kuopos šauliai ir jaunieji šauliai, laisvės kovų dalyviai ir tremtiniai, kiti patriotiškai nusiteikę asmenys. Renginį vedė Laisvės kovų muziejaus vyr. muziejininkė Irina Radvilavičienė, muzikinę nuotaiką kūrė Šventežerio mokyklos jaunoji šaulė Samanta Rimavičiūtė su Dominyku ir Kristupu Stučkomis, smuiku grojo Lazdijų M. Gustaičio gimnazijos mokinys Andrius Klimas, savo kūrybos eilėraštį „Aš – Kalniškės kryžių kalnas“ skaitė Veisiejų TVM mokinė Miglė Kuprinskaitė, dainą apie Kalniškės mūšį atliko Laisvės kovų dainų ansamblis „Žilvitis“ (vadovė Aldona Kupčinskienė). Iškilmių pabaigoje visus mus suvienijo bendra daina „Lietuva brangi“.
Vėliava nuo šiol Kalniškės Kryžių kalne, Meškakalnyje, plazdės kiekvieną dieną, primindama, kad mes esame Lietuvos piliečiai, kad mes mylime savo kraštą, savo bendruomenę, savo namus. Saugokime ir branginkime ją!
Laisvės kovų muziejaus vyr. muziejininkė Irina Radvilavičienė
