,,Atgajos“ negalima nusakyti žodžiais. Norint įsitikinti, kokia ji nuostabi, reikia joje apsilankyti ir tapti tikru atgajiečiu!“ (Kristina).
Šiais metais antrus metus iš eilės kartu su kitais Lietuvos vaikais kūrybinėje vaikų ir jaunimo stovykloje „Lietuvos atgaja“ keturiose pamainose (iš viso buvo šešios pamainos Smarliūnuose) turėjo galimybę pailsėti ir įdomiai laiką praleisti septyniolika Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijos mokinių, gaunančių socialinę paramą bei aktyviai dalyvaujančių visuomeninėje veikoje. Juos pakvietė stovyklos ,,Lietuvos Atgaja” organizatoriai. Lazdijiečiai stovyklavo Atgajos stovyklavietėje Smarliūnų kaime, Lazdijų rajone. Stovyklos „Lietuvos atgaja” veikla vykdoma įgyvendinant Europos socialinio fondo ir Lietuvos Respublikos lėšomis finansuojamą projektą TAPK, kurį administruoja Švietimo mainų paramos fondas.
Įvairaus amžiaus vaikai drauge su vadovais (tėčiais ir mamomis) gyveno grupėmis, vadinamomis šeimomis. Kiekviena diena čia turėjo savo istoriją, susijusią su pamainos tema. Birželio 20-29 dienomis vykusios stovyklos programos „Milžino pėda“ (mitologinė) metu stovyklautojai „ieškojo“ atsakymų į klausimus: „Ar kada matei, kas naktį bilda stogais?“, ,, Ar žinai, kas šiaušia bangas jūroje?“, ,,Kodėl sumuštinis krenta sūriu į apačią“ bei į daugelį kitų klausimų. Stovyklautojai sužinojo, kad – Milžino pėda – tai mitais ir legendomis apipintas slėnis, kuriame dar gyva senoji baltų dvasia. Slėnio gyventojai draugiški ir kūrybiški, jie dienas leidžia žaisdami, tapydami ir vaidindami, o vakarais visas slėnis susirenka prie laužo. Milžino pėdos slėnio paslaptys atskleidžiamos tik jo gyventojams.
Programos „Kernagio ritmu“ (liepos 1-10 dienomis) dalyviai koja kojon žengė su Vytauto Kernagio kūryba. Sužinojo apie tai, ką mūsų tėvai ir seneliai matė, girdėjo, kuo žavėjosi ir kas taip traukė šio Maestro link, išgirdo apie dainas, kurios nemirštančios ir kurių mažai kas beklauso, apie prisiminimus, kurie užrašyti ar gyvi, apie jausmą, kai žmogus ir jo kūryba kartais mus paveikia taip stipriai, kad nesinori pamiršti, apie laikus, kai mūsų dar nebuvo, o jis jau kūrė, apie dabartį, kai Vytauto Kernagio nėra, o mes su malonumu dainuojame jo dainas… Stovykloje lankėsi ir su vaikais bendravo Maestro sūnus Vytautas Kernagis, pasodinęs bulvę ir palinkėjęs stovyklautojams ją laistyti, auginti ir saugoti nuo kolorado vabalų. Kaip pasakytų pats Maestro, tai buvo beprotiškai fantastiška pamaina!
Pamainos „Stiprybės ženklai“ (istorinių legendų, liepos 12-21 dienomis) dalyviai pažvelgė į Lietuvos mistinį ir legendinį pasaulį, kupiną stumbrų, šešėlių, klajūnų, neužmirštamų ir paslaptingų istorijų. Čia sutiko ir įgijo naujų draugų, kurie padėjo įveikti laikmečių siunčiamus išbandymus, pažino Lietuvos kultūros ir istorijos kasdienybę, patyrė linksmą ir neužmirštamą gyvenimo nuotykį, pajuto Žalgirio mūšio dvasią, Barboros Radvilaitės meilės istorijos legendą, Vytauto karūnos slaptą kelionę į Lietuvą, neatrasto miesto iškilimą ir neįtikėtiną vasaros nakties stebuklą. Gintaro kelionė legendų ir padavimų vingiais vedė stovyklautojus neatrasto pasaulio link.
O programos „Drąsiųjų keliais“ (liepos 23 – rugpjūčio 1 dienomis) stovyklautojai keliavo Drąsiųjų – lietuvių, nepabūgusių tapti geriausiais, keliais. Tai apie visame pasaulyje garsius žmones, kilusius iš Lietuvos. Dažnai, žiūrėdami garsius filmus, vartydami populiarius žurnalus ir skaitydami apie užsienio garsenybes, net nesusimąstome, kiek yra lietuvių, kurie dėl įvairių savo talentų ir pasiekimų gerbiami bei vertinami netikėčiausiuose pasaulio kampeliuose.
Dienas vainikuodavo linksmybės prie laužo, stovyklos paštas ir jaukūs šeimos vakarai. Vyko vaikų pamėgtas kermošius, maudynės, orientaciniai ir komandiniai žaidimai.
Dienos, praleistos Atgajoje, liko įsimintinos. Kiekvienas dalyvis išvyko puoselėdamas viltį sugrįžti kitais metais. Štai keletas gimnazistų, stovyklavusių „ Atgajoje“ atsiliepimų:
„Lietuvos Atgaja“ – tai tarsi kitas pasaulis. Pamiršti viską, ką veikei prieš atvažiuodamas, ir pasineri į nesibaigiančias linksmybes. Man ji buvo išskirtinė stovykla, kupina draugų, rūpestingų „tėvų” (vadovų), nuotykių, veiklos, kurios buvo labai daug. Labiausiai žavėjausi tuo, kad nesvarbu, ar tu atvažiavai pirmą, ar dvyliktą kartą, vadovai su visais elgiasi vienodai. Šokiai, dainos prie laužo – tai buvo lyg visos stovyklos susivienijimas, tarsi visi 100 žmonių tampa jau senais pažįstamais. Atgajos negalima nusakyti žodžiais. Norint įsitikinti, kokia ji nuostabi, reikia joje apsilankyti ir tapti tikru atgajiečiu!“ (Kristina).
„ Tiesiog tobula, niekada nebūčiau pagalvojusi, kad yra tokių stovyklų, kur labai didelis dėmesys skiriamas šeimai, visa diena užimta, šaunios akademijos ir dar šaunesnis laužas vakarais, telefono net neprisiminiau“ (Evelina).
„Čia susiradau daug draugų. Labiausiai patiko būti prie laužo, šeimos jaukumas. Būtinai norėčiau ir kitais metais į šią stovyklą atvažiuoti“ (Vakaris).
„Skanus maistas. Mane sužavėjo visos užduotys, nes jos buvo labai įdomios. Nenorėjau važiuoti į namus, nes man labai patiko čia būti“ (Emilis).
„Iš pradžių buvo nelabai man ten, bet vėliau viskas patiko, buvo labai įdomu, smagu, linksma… Labiausiai patiko dainuoti ir šokti prie laužo“ (Karolina J.).
„Man labiausiai patiko daryti rankdarbius, vaidinti, vakarais šokti ir dainuoti prie laužo“ (Geisvilė).
„Lietuvos Atgaja“ – tai kažkas nepaprasto. Tai – pasaulis, kuris susikuria Smarliūnuose, anapus vartelių. Tame pasaulyje mėnuo, diena, laikas – nebeegzistuoja. Šiais metais buvau pamainoje, kuri vadinosi ,,Vytauto Kernagio ritmu”. Programa yra puikiai parengta. Visos dienos buvo kupinos juoko, laimės, džiaugsmingų akimirkų kartu su Šeima, – šį žodį rašau didžiąja raide. Šeimos nariai buvo įvairaus amžiaus, bet vienas su kitu bendravo kaip su sau lygiu, niekada nesišaipė, išklausė, padėjo vienas kitam. Tai buvo nuostabi pamaina su nuostabiais tėvais (vadovais), stovyklautojais, muzikantu ir viršaitėmis“ (Urtė).
„Čia viskas kitaip negu kitose stovyklose-gali artimiau susipažinti su vadovais, vaikais.Nustebino mane, kad gyvenome šeimomis -tai buvo kažkas naujo“ (Karolina K.).
„Man patiko tiek šeima, tiek vadovai , ir nesigailiu, kad važiavau. Visi draugiški, nuoširdūs. Labiausiai sužavėjo tai, kad visi vadovai buvo vaikiški ir su mumis bendravo kaip su savo bendraamžiais. Vyko įdomūs užsiėmimai bei išgirdome daug naujos informacijos! Manau, kad važiuosiu ir kitais metais“ (Ernesta).
„Atgaja – lyg visiškai kitas pasaulis. Čia tu atsipalaiduoji ir nebegalvoji apie gyvenimą už stovyklos ribų, nes jis tau paprasčiausiai nebeegzistuoja. Pasineri lyg į transo būseną, kur nebeskaičiuoji laiko ir mėgaujiesi akimirka. Kaip noriu sugrįžti į šią stovyklą! Kadangi buvau pirmą kartą, nieko labai daug nesitikėjau, bet išvažiavusi supratau, kad Atgaja tai… net nežinau, kaip tai pavadinti… galbūt tai jausmas… gal ir daugiau… Atgaja tai ne tik meniška, bet ir kupina nuotykių bei netikėtumų stovykla. Atgaja- tai tarsi kitas pasaulis, kuriame visi šypsosi, džiaugiasi bei yra draugiški. Atgajoje programa yra sukurta su meile ir šypsena,niekada neteko nuobodžiauti bei liūdėti. Su nekantrumu lauksiu kitos Atgajos“ (Lina).
„Stovykla patiko, sužavėjo darbuotojų aktyvumas ir atsidavimas darbui“ (Kamilė).
„Stovykla buvo nuostabi! Ji yra vienintelė tokia ir išskirtinė! Nuostabūs vadovai, vaikai, su kuriais susidraugauji, mankšta, akademijos, laužai, šeimos vakarai, visa tai man – atgaja. Jos išskirtinumas tas, kad ne tik linksmai praleidi laiką, bet kartu kažką naujo sužinai. Kiekviena diena vis kitokia. Liūdniausia, kad tos 10 dienelių praeina kaip 1 diena. Per 10 dienų spėji prisirišti prie savo šeimos. Atgaja – pati geriausia stovykla, kokioje kada nors buvau! Jei kitais metais turėsiu galimybę, būtinai važiuosiu į šią stovyklą!“ (Emilija).
Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijos informacija
Nuotraukos Rasos Ašmonaitės, Austėjos Kuskienės, Sigitos Ražanauskaitės
