Artėjant šv. Velykų metui, kai gamta bunda iš miego, o žmonių širdys prisipildo šviesos ir vilties, Šiauliai ruošiasi išskirtinei kultūrinei šventei – muzikos festivaliui RESURREXIT. Balandžio 16–27 d. miestas skambės kitaip – čia susitiks pasaulinio lygio atlikėjai, autentiška architektūra ir Prisikėlimo dvasia.
42-asis festivalis RESURREXIT – daugiau nei koncertų ciklas. Tai gyvas, pulsą veikiantis miesto kvėpavimas, kuriame klasikinė ir šiuolaikinė muzika susijungia su tikėjimu, meile ir bendryste.
Kiekvienas koncertas – kvietimas akimirką susimąstyti, patirti gilesnių dvasinių išgyvenimų arba tiesiog pabūti kartu su bendraminčiais, muzika ir Dievu.
Paklausėme festivalio svečių ir kūrėjų, ką jiems reiškia šv. Velykos. Jų atsakymuose – visas gyvenimas: nuo vaikystės prisiminimų iki Bacho oratorijų, vilties, margučių ir atgimstančio tikėjimo. Šv. Velykos – tai šventė, kuri lieka širdyje ir tampa kasdienybės šviesa, kūrybos šaltiniu ir bendrystės ženklu.
Šių metų festivalio programa įspūdinga – nuo intymių kamerinių koncertų ir džiazo fiestos iki mokslinės konferencijos ir grigališkųjų choro giesmių. Festivalio kulminacija – įspūdingas uždarymo koncertas su orkestru ir choru.
Prisikėlimas skamba įvairiai – tyliai ir galingai, švelniai ir pergalingai. RESURREXIT kviečia tą skambesį išgirsti kiekvienam, nes muzika lygi vilčiai.
Nora Petročenko, mecosopranas:
– Velykos man yra amžinos ir neišsenkančios vilties bei šviesos šventė, absoliutaus besąlygiško ir nenugalimo gėrio liudijimas mums visiems.
Giedrius Gelgotas, Šv. Kristupo medinių pučiamųjų kvinteto fleitininkas:
– Velykos – tai jaukiai šeimos rate švenčiama pavasario ir prisikėlimo šventė. Darbine ar muzikine prasme – tai tartum naujas įkvėpimas kūrybai po žiemos rūpesčių!
Julija Kot-Kazymirko, choro „Polifonija“ kultūrinių veiklų vadybininkė:
– Velykos man jau aštunti metai tokios pat – tai šventė, kuri kasmet išsiskleidžia tikėjimo, vilties ir džiaugsmo žiedais. Kol šeima susirenka sostinėje prie didelio šventinio stalo puikuotis margučiais ir dalintis įspūdžiais, aš, supakavusi jiems savų margučių, lieku Šiauliuose – tarp festivalio užkulisių. Ir su dideliu nekantrumu laukiu, kol klausytojai užims visas sales ir drauge panirsime į Prisikėlimo prasmę.
Nijolė Saimininkienė, koncertinės įstaigos „Polifonija“ vadovė:
– Man Velykos – senieji papročiai: ėjimas anksti ryte į bažnyčią, procesija, varpų skambesys, tikinčiųjų giesmės ir bendrumo jausmas, kuris mus, lietuvius, suburia Prisikėlimui. Dar margučiai, jų marginimo magija, ankstyvosios gėlės sode ir pamiškėse, svečių laukimas, Velykų vaišės ir tikėjimas, kad viskas bus gerai.
Gintaras Antanas Jonikas, Šiaulių Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo parapijos klebonas:
– Šv. Velykos man yra įvykių įvykis, kuris nulemia visą žmonijos egzistenciją. Tai yra Jėzaus Kristaus prisikėlimas iš numirusių, mirties įveikimas, nuodėmės sunaikinimas. Aš žinau, kad Viešpats nuskaistina mano sielą ir leidžia suvokti viso gyvenimo didžiąsias vertybes – mylėti ir niekada nepasiduoti, tikėti ir turėti šventą pagarbą Išganytojui, kuris dėl manęs, tavęs ir kiekvieno iš mūsų yra tiek padaręs. Velykos persikelia į kiekvieną mano dieną. Čia yra ir drama, ir skausmas, ir kartu begalinė meilė bei viltis. Linkiu, kad ši šventė visiems atneštų tyrą, idealistinį džiaugsmą. Dievas yra su mumis.
Raul Talmar, dirigentas (Estija):
– Velykos pirmiausiai mane nukelia į vaikystę: regiu spalvotus kiaušinius, užplūsta džiaugsmas. Kitas vaizdas – mano senelis ir aš, giedantys bažnyčioje. Visada laukiau kažko didesnio, nei mano protas gali aprėpti… Dar viena asociacija, susijusi su šia švente – Bacho „Velykų oratorija“.
Ypatingą dėkingumą jaučiame rėmėjams, be kurių ši šventė negalėtų vykti: LR Kultūros ministerijai ir Šiaulių m. savivaldybei.
Koncertinės įstaigos „Polifonija“ informacija
