Š. m. lapkričio 3 d. 16 val. Trakų salos pilies kazematuose atidaroma dr. Eglės Senapėdienės fotoparoda „Argarsiai. Senųjų Rytprūsių palikimas“. Parodoje eksponujamos 34 fotonuotraukos, kuriose užfiksuoti nykstantys lituanistinio kultūros paveldo paminklai Rusijos Kaliningrado srityje.
„Prūsų Lietuvos tematika įdomi ir artima kiekvienam savo tautos istorija besidominčiam lietuviui, – sako E. Senapėdienė. – Buvimas šioje žemėje suteikia ypatingą emocinį užtaisą, norą prisidėti prie unikalaus paveldo išsaugojimo.“
Ši senųjų prūsų ir vakarinių lietuvių žemė patyrė daugybę karų ir ne vieną kolonizaciją. Po paskutiniosios, čia neliko nei vieno istorinėmis šaknimis su senaisiais Rytprūsiais susijusio gyventojo. Sovietiniais metais prarasta daug karus išgyvenusių vertingų istorijos paminklų. Vieniems jų teko pokario ideogijos fronto aukų vaidmuo, kiti nepastebimai išrinkti po plytą paskutiniaisiais dešimtmenčiais, sako E. Senapėdienė.
Tarp baltistikai neįkainojamų, sparčiai nykstančių objektų – Pabėtų (rus. – Романово) bažnyčios liekanos. Šioje XIV a. bažnyčioje kunigavo Abelis Vilis (Abel Will, 1540–1575), išvertęs į prūsų kalbą ir parengęs spaudai M. Liuterio „Katekizmą“. Šis leidinys tapo vienu pagrindinių šaltinių prūsų kalbos tyrinėtojams.
Svarbią parodos dalį sudaro su lietuvių grožinės literatūros klasiko Kristijono Donelaičio palikimu susijusių objektų fotonuotraukos. Greta Tolminkiemio vaizdų, ekponuojamos lietuviams menkai žinomų, sovietmečiu suniokotų Valtarkiemio (rus. Ольховатка) ir Gerviškėnų (rus. Приозерное) bažnyčių nuotraukos. Jose dirbę evangelikų liuteronų kunigai Johanas Gotfrydas Jordanas (1753–1822) ir Johanas Holfeldas (1767–1829) prisidėjo prie K. Donelaičio literatūrinio palikimo išasaugojimo.
Senapėdienė – humanitarinių moklų daktarė, istorikė, žurnalistė, redaktorė.
2011–2015 m. autorė gyveno Kaliningrado srityje. Personalinė jos fotografijų paroda šiais metais buvo surengta Kaliningrado IV-oje bibliotekoje.
Paroda veiks iki 2016 m. sausio 15 d.
