UAB „USP Baltics“ užsakytas ir tyrimų bendrovės „BERENT Research Baltic“ atliktas visuomenės nuomonės tyrimas atskleidė, kad pusė apklaustųjų per pastaruosius 3 mėn. juto peršalimo simptomus, o net 75 proc. jų vis tiek ėjo į darbą. Didžioji dalis apklaustųjų dirba sirgdami, nes mano, kad jų darbo niekas neatliks geriau, 30 proc. nesureikšmina ligos simptomų, o 19 proc. respondentų bijo netekti dalies pajamų. Tyrimo duomenimis, net 8 proc. vadovų pažymėjo, kad dėl įmonės produktyvumo neatvykimas į darbą netoleruojamas net turint nedarbingumo pažymą.
„Pastebėjome, kad vis greitėjantis gyvenimo tempas, laiko stoka ir didesnio produktyvumo siekimas didina stresą ir mažina atsparumą ligoms. Žmonės nebepaiso organizmo siunčiamų signalų, taip rizikuodami ne tik savo, bet ir aplinkinių sveikata. Nieko nebestebina darbe sėdintys sergantys kolegos ar sloguojantis vadovas – praktika nekreipti dėmesio į pirmus peršalimo požymius ir toliau vaikščioti į darbą nepaisant, kad taip tarp kolegų platinamas virusas, tampa kone gero tono ir sėkmingos karjeros ženklu. Dauguma neįvertina, kad laiku negydomos viršutinių kvėpavimo takų ligos komplikuojasi, tad sergama ilgiau, o gydymas kainuoja brangiau“, – sako tyrimą inicijavusios UAB „USP Baltics“ direktorė Jurgita Unčiurytė-Bakšienė.
„BERENT Research Baltic“ atliko tyrimą, kurio metu apklausė 500 aktyvių darbo rinkos dalyvių nuo 18 iki 60 m. amžiaus. Taip pat buvo apklausta 400 Lietuvoje veikiančių įmonių, kuriose dirba ne mažiau kaip 20 darbuotojų, direktorių, personalo ir kitų vadovų. Tyrimo duomenimis, 18–49 m. amžiaus grupėje 82 proc. nepaisė ligos simptomų ir ėjo į darbą, o vyresnių nei 50 m. savo sveikata nesirūpino šiek tiek mažiau – 61 proc.
Pagrindinėmis priežastimis, kodėl nepaisoma sveikatingumo nuostatų, įvardytos šios:
- 32 proc. respondentų mano, kad privalo dirbti, nes jų darbų kiti nenudirbs (35–49 m. amžiaus grupėje šis rodiklis didžiausias – 37 proc.);
- 30 proc. nesureikšmina ligos simptomų (18–34 m. grupėje šis rodiklis – net 38 proc.);
- 19 proc. bijo netekti dalies pajamų (didžiausia dalis – amžiaus grupėje nuo 50 m., – 25 proc.).
Paklausus apie kolegų ligos atvejus, net 80 proc. respondentų darbe pastebėjo susirgusį bendradarbį: 3 proc. tokių darbuotojų yra pagiriami savo vadovų, 18 proc. teigia, kad toks darbuotojas sulaukia pastabų, tačiau net į 60 proc. atvejų nėra kreipiama dėmesio.
„Mūsų atlikto tyrimo duomenys rodo, kad darbuotojai sergančius ir dirbančius kolegas net 54 proc. atvejų vertina kritiškai, nes patys bijo užsikrėsti, tačiau 10 proc. apklaustųjų džiaugiasi į darbą atėjusiais ligoniais, nes šie neužkrauna jiems savo darbų. Atkreipti dėmesį reikėtų į tai, kad 3 proc. sergančių darbuotojų vadovai pagiria už buvimą darbo vietoje, o net 8 proc. 100–200 darbuotojų turinčių įmonių vadovų pažymėjo, kad neatvykimas į darbą netoleruojamas net turint nedarbingumo pažymą, – sako J. Unčiurytė-Bakšienė. – Pamatę mūsų inicijuoto tyrimo rezultatus, nusprendėme skatinti žmones sirgti ir gydytis išmintingai – taip gimė iniciatyva „Sergu atsakingai“. Ja norime atkreipti visuomenės dėmesį, kad, pajutę pirmus peršalimo ar gripo požymius, sustotume ir skirtume laiko sau bei nesibaimintume, kad sustos darbai, nesupras kolegos ar pasipiktins vadovas. Visuomenė turi suprasti, kad laiku nesigydydami, rizikuojame ne tik savo, bet ir aplinkinių sveikata. Tyrimas rodo, kad turime kalbėti ne tik apie darbdavio socialinės atsakomybės didinimą, bet ir apie pagarbos žmogui ugdymą. Galų gale, darbdaviui finansiškai naudingiau laiku trumpam izoliuoti vieną darbuotoją nei vėliau laukti, kol pasveiks visas skyrius.“
„USP Baltics“ atlikto tyrimo analizė rodo, kad darbuotojams neskiriami laisvadieniai dėl galimo darbuotojų simuliavimo tiesiogiai koreliuoja su įmonės dydžiu: daugiau nei 200 darbuotojų turinčiose įmonėse tokių atvejų net 40 proc., 101–200 darbuotojų – 33 proc., 50–100 darbuotojų – 7 proc., iki 50 darbuotojų – 0 proc. Populiariausia priemonė apsaugoti darbuotojus nuo užsikrėtimo peršalimo ligomis – skiriamas laisvadienis (53 proc. respondentų), taip pat – darbo vietoje esančios vaistinėlės su nereceptiniais vaistais (20 proc.), tačiau net 22 proc. įmonių nesiima jokių priemonių. Absoliuti dauguma įmonių turi darbuotojų tarpusavio pavadavimo procedūras, tik 9 proc. įmonių teigė tokios praktikos neturinčios.
Tyrimas atskleidė paradoksą: nors 91 proc. darbdavių teigė, kad peršalusiems darbuotojams suteikia laisvadienius, dėl to, kad susirgo ir nėjo į darbą, 34 proc. darbuotojų sulaukė pastabų: 7 proc. jų teigė sulaukę priekaištų iš vadovų, iš abiejų – vadovų ir kolegų – 27 proc.
