Ūkio ministerija parengė Pelno mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, pagal kurį į ilgalaikį turtą reinvestuotas įmonių apmokestinamasis pelnas tam tikrais atvejais gali būti sumažintas iki 100 procentų ir tai galiotų 2016–2020 metų mokestiniu laikotarpiu patirtoms išlaidoms. Įstatymo pakeitimo projektas šiuo metu yra išsiųstas derinti Finansų ministerijai, Valstybinei mokesčių inspekcijai bei Konkurencijos tarybai. Be to, Vyriausybei jau pateiktas Žemės įstatymo pakeitimų projektas, kuris leistų nuomoti žemę efektyviau. Priėmus parengtus pasiūlymus būtų pritraukta ne tik daugiau tiesioginių užsienio investicijų, bet ir paskatinta vietos verslo plėtra.
„Atsižvelgiant į tai, kad integruotos teritorinės investicijos yra vienas iš Vyriausybės 2016 m. prioritetų, sprendžiant regionų problemas, lengvatos praplėtimas, leisiantis įmonėms sumažinti plėtrą skatinantį, į ilgalaikį turtą reinvestuotą savo apmokestinamąjį pelną iki 100% dėl vykdomo investicinio projekto, efektyviai spręstų regionų problemas ir mažintų nedarbą šalyje. Be to, toks sprendimas ateityje taptų reikšminga paskata užsienio kompanijoms renkantis Lietuvą gamybos investicijoms bei ženkliai pagerintų šalies investicinę aplinką ir pozicijas tarptautiniuose reitinguose“, – Pelno mokesčio įstatymo pakeitimus komentuoja ūkio ministras Evaldas Gustas.
Pažymėtina, kad numatomos lengvatos būtų taikomos reinvestuojamam į ilgalaikį turtą pelnui, kai investicijos skirtos naujų, papildomų produktų gamybai ar paslaugų teikimui arba gamybos (ar paslaugų teikimo) pajėgumams didinti arba naujam gamybos (ar paslaugų teikimo) procesui įdiegti, arba esamam procesui (jo daliai) iš esmės pakeisti, taip pat tarptautiniais išradimų patentais apsaugotoms technologijoms įdiegti.
Šiuo metu Lietuvos įmonės gali patirtomis išlaidomis iki 50 procentų sumažinti apmokestinamąjį pelną, jeigu įsigyja ilgalaikį turtą, skirtą naujiems produktams gaminti ar paslaugoms teikti, pajėgumams didinti, naujam gamybos ar paslaugų teikimo procesui įdiegti (esminiam pakeitimui), tarptautiniais išradimų patentais apsaugotoms technologijoms įdiegti. Ši lengvata galioja per 2009–2018 metus patirtoms išlaidoms. Nustačius naują mokestinę lengvatą, atpigtų investicijos, pagerėtų ir taptų konkurencingesnė Lietuvos investicinė aplinka, būtų sudarytos sąlygos ne tik pritraukti į Lietuvą užsienio investuotojų, bet ir skatinti tiesiogines vidaus investicijas, kurti naujas darbo vietas, t. y. siūlomas teisinis reguliavimas didintų privataus sektoriaus investicijas.
Praplėsta lengvata dažniausiai naudotųsi gamybos sektoriuje veikiančios įmonės, nes didžiausias gamybinių investicijų srautas yra nukreiptas į regionus.
Taip pat Ūkio ministerija kartu su VšĮ „Investuok Lietuvoje“ parengė Žemės įstatymo pakeitimo projektą, kurio tikslas – nustatyti galimybę išnuomoti savivaldybės patikėjimo teise valdomą valstybinę žemę be aukciono, kai ji yra kitos paskirties ir išnuomojama savivaldybės organizuojamo viešo konkurso būdu pagal ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus, kurių naudojimo tvarką nustatys Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Taip pat yra siūloma patobulinti savivaldybėms nuosavybės teise priklausančios žemės perdavimo reglamentavimą.
„Esamas teisinis reguliavimas neužtikrina efektyvaus disponavimo valstybine žeme. Pavyzdžiui, būna, kad valstybinės žemės nuomos aukcionų dalyviai neproporcingai padidina pradinę nuomos kainą, o vėliau nepasirašo nuomos sutarties arba, įgiję teisę naudotis žemės sklypu, jame jokios veiklos nevykdo, taip kliudydami potencialiam investuotojui nuomotis žemę. Todėl reikia sudaryti galimybę savivaldybėms nuomoti valstybinę žemę lanksčiau, t. y. kai yra organizuojamas viešas žemės nuomos konkursas pagal ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus. Tai užtikrintų, kad žemė būtų išnuomojama efektyviau, nuomojant žemę būtų atsižvelgiama ne tik į jos kainą, bet ir į investuotojų teikiamą naudą valstybei“, – Žemės įstatymo pakeitimų priežastis aiškina E. Gustas.
Su siūlomais įstatymų projektais galima susipažinti:
Pelno mokesčio įstatymo pakeitimas
