Šeštadienio vakarą pilnutėlėje Nidos evangelikų liuteronų bažnyčioje suskambę kamerinės muzikos akordai pradėjo tarptautinį Thomo Manno festivalį.
Tūkstančius lankytojų į Nidą kasmet sutraukiantis festivalis – šiais metais vyksta jau devynioliktąjį kartą. Nobelio literatūros premijos laureato vardu pavadinto, savaitę truksiančio renginių ciklo programoje – įsimintini susitikimai ir diskusijos Thomo Manno memorialinio muziejaus terasoje, akademinės muzikos koncertai Nidos liuteronų bažnyčioje, kino naktų seansai kultūros ir turizmo informacijos centre „Agila“ bei kūrėjų parodų atidarymai įvairiose kurorto vietose.
Šių metų festivalio tema – „Sąžinės proveržis“ – tęsia 2014-aisiais prasidėjusį penkerių metų festivalių ciklą „Modernybės palikimas. Šimtas metų po Didžiojo karo“.
Festivalio organizatorius – Thomo Manno kultūros centras – žada perteikti pagrindinį festivalio moto aktualizuodamas angažavimosi karui, kūrėjo atsakomybės ir sąžinės, meno, kurį provokuoja karas, o taip pat karo traumų įveikimo kūryba temas, primindamas festivalio lankytojams europines Pirmojo pasaulinio karo patirtis.
Dalį jų atskleidė jau festivalio atidarymo koncerto programai parinkti Didžiojo karo metais sukurti kamerinės muzikos kūriniai: Maurice’o Ravelio trio fortepijonui, smuikui ir violončelei, kurį Prancūzijos kompozitorius 1914–1915 m. skubėjo užbaigti, siekdamas kuo greičiau įsijungti į savanorių gretas, ir Igorio Stravinskio karui besibaigiant parašyto teatrinio veikalo „Kareivio istorija“ (L’Histoire du soldat) muzikos pagrindu sukurta siuita fortepijonui, smuikui ir violončelei. Šis veikalas – tai pasakojimas apie jauną kareivį, nesėkmingai bandantį pergudrauti velnią mainydamas savąjį smuiką į stebuklingą knygą, numatančią ateitį ir nešančią turtus.
Festivalį pradėjo Johanno Sebastiano Bacho 2-osios Partitos smuikui fragmentas – Čakona, kurią garsusis Yehudi Menuhinas kadaise pavadino didingiausia šiandien egzistuojančia solo smuikui sukurta struktūra. XVIII šimtmečio pradžios J. S. Bacho kūrinį renginio organizatoriai įtraukė į atidaromąją programą tarytum requiem, skirtą įtraukti festivalio lankytojus į karo ir jo metu patirtų netekčių atminimo nuotaiką.
Šiuos kūrinius skirtingo amžiaus auditorijai iš įvairių Europos šalių į Nidos liuteronų bažnyčią sukvietusiame pradžios koncerte atliko ir nuoširdžias publikos simpatijas pelnė – smuikininkės Ingrida Armonaitė ir Ingrida Rupaitė, Indrė Baikštytė (fortepijonas), Povilas Jacunskas (violončelė) ir Vytautas Giedraitis (klarnetas).
Sekmadienį Virginijos ir Kazimiero Mizgirių galerijoje atidaryta Vitalio Čepkausko paroda „Tikros istorijos“. Drabužių dizaineris, skulptorius, tapytojas bei instaliacijų ir koliažų meistras, V. Čepkauskas pristatomais darbais kviečia atveria užkulisių duris ir kviečia žiūrovus susipažinti su kita savo kūrinių puse. Paroda suteikia galimybę pamatyti autoriaus darbus pirminiame kontekste ir įsitraukti į tikrą bei intriguojantį jų pasaulį“, — teigia parodos rengėjai.
Festivalio programoje vyraujančius vakarinius koncertus nuo pirmadienio paįvairins kasdieniai žodžio programos susitikimai ir Goethės instituto Vilniuje pristatomi kino naktų seansai.
Pirmajame žodžio programos renginyje liepos 13-ąją Thomo Manno memorialiniame muziejuje – susitikimas su kultūros istoriku ir literatūrologu dr. Rafałiu Żytyniecu. Prieš dešimtmetį Vokietijoje, Europos universitete Frankfurte prie Oderio, jis apgynė daktaro disertaciją, kurioje pažvelgė į Rytų Prūsiją kaip į literatūrinį kraštovaizdį, keliantį asociacijas skirtingose atminimo kultūrose.
Pirmadienio susitikime pastaruosius trejus metus Elko istorijos muziejuje Lenkijoje dirbantis R. Żytyniecas kalbės apie kiek kitokį – karo ir mirties – kraštovaizdį, pavyzdžiu pasitelkęs Mozūriją – pietinę lenkakalbę buvusios Rytų Prūsijos dalį ir vieną labiausiai Didžiojo karo Rytų fronto nuniokotų regionų, kuriame 1914–1915 m. vyko mūšiai tarp Rusijos ir Vokietijos kariuomenių.
Abiejose jose, beje, teko kautis ir lietuviams. Po R. Żytynieco pranešimo „Mirtis ir kraštovaizdis“ festivalį 20 val. pratęs koncertas Nidos evangelikų liuteronų bažnyčioje, o 22 val. ir pirmasis kino naktų seansas. Jame žiūrovai išvys nebylųjį filmą – Ernsto Lubitscho grotesko komediją „Austrių princesė“ (Die Austernprinzessin, 1919), kurią gyvai įgarsins pianistas Giedrius Nakas.
Visi festivalio renginiai vyksta lietuvių ir vokiečių kalbomis. Festivalį globoja Lietuvos Prezidentas Valdas Adamkus ir Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija. Detalesnė informacija apie programą skelbiama internete: www.mann.lt.
