Spalio 17 d. Klaipėdos universitetas surengė Vakarų Lietuvos merų susitikimą-diskusiją. Tai pirmas tokio masto merų susitikimas Klaipėdos universitete, kurio tikslas buvo aptarti universiteto ir regiono savivaldos bendradarbiavimo galimybes bei lūkesčius, pabrėžti KU svarbą Vakarų Lietuvos regionui, išklausyti merų pasiūlymus ir pastebėjimus, kaip plėtoti universiteto veiklą vykdant aukštojo mokslo reformą. Klaipėdos universitete lankėsi merai, vicemerai iš dešimties Vakarų Lietuvos regiono savivaldybių: Klaipėdos, Klaipėdos rajono, Kretingos, Palangos, Rietavo, Telšių, Tauragės, Šilalės, Šilutės ir Mažeikių. Renginyje dalyvavo ir asociacijos „Klaipėdos regionas“ atstovė Klaudija Kionies.
Klaipėdos universiteto rektorius prof. habil. dr. Eimutis Juzeliūnas, pristatydamas universiteto veiklas, akcentavo, kad būtų tikslinga, jei prie vienintelio universiteto Vakarų Lietuvos regione valdymo prisidėtų ir regiono savivaldybės. „Mes siekiame, kad Vakarų Lietuvos regiono savivaldybės ir verslas taptų ne tik universiteto partneriais ir investuotojais, bet dalyvautų ir jo valdyme. Susitikimo tikslas – aptarti bendradarbiavimo galimybes, išgirsti Jūsų lūkesčius ir sulaukti palaikymo vykstant aukštojo mokslo reformai“, – į susirinkusius Vakarų Lietuvos regiono merus kreipėsi KU rektorius E. Juzeliūnas.
Specialistus Vakarų Lietuvos regionui rengia KU
Įdomupaskaityti
KU studijų prorektorė prof. dr. Leta Dromantienė Vakarų Lietuvos regionų merams pristatė 2017 m. stojimo rezultatus. Šiais metais Klaipėdos universitete pradėjo studijuoti apie 1 tūkst. studentų: 60 proc. – iš Klaipėdos, 15 proc. – iš Telšių apskričių. „Nereikėtų tikėtis, kad absolventai iš Vilniaus ir Kauno universitetų atvyks į regionus dirbti kultūros ir švietimo srityje – bibliotekose, kultūros centruose, mokyklose. Į Vakarų regioną dirbti dažniausia grįžta tie, kurie yra kilę iš šio krašto“, – į susirinkusiuosius kreipėsi KU Baltijos istorijos ir archeologijos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas prof. dr. Vygantas Vareikis.
Istorikas, kalbėdamas apie Vakarų Lietuvos identiteto paieškas, pastebėjo: „Vienoje tarptautinėje konferencijoje profesorius iš Niujorko išsakė mintį – „atiduokite valdžią miestams“, mat jie patys puikiai žino, kaip reikia spręsti savas socialines, infrastruktūrines problemas. Lygiai taip pat ir su švietimo sistema – mes patys žinome, kokių specialistų trūksta mūsų regionams, kokie čia gyvenančių žmonių poreikiai. Kartais atrodo, kad iš Klaipėdos žvelgiant į Vilnių atstumas siekia 300 km, o iš Vilniaus į Klaipėdą – dvigubai tiek“, – juokavo prof. dr. V. Vareikis.
Šiai minčiai antrino ir Mažeikių rajono savivaldybės meras Antanas Tenys: „Mažeikiams pagal geografinę padėtį yra svarbūs tiek Klaipėdos, tiek Šiaulių universitetai. Šiandien mokyklose turime tik 15 proc. jaunų mokytojų. Dažnai susimąstau, kas mokys mūsų vaikus ateityje? Jei nebūtų Klaipėdos ar Šiaulių universitetų, į Vilnių išvykę studijuoti absolventai tikrai negrįžtų į mūsų kraštą dirbti.“
Rietavo savivaldybės meras Antanas Černevskis džiaugėsi Klaipėdos universiteto absolventais, kurie dirba Rietave. „Pas mus dirba puikūs kultūros, socialiniai darbuotojai, mokslus baigę Klaipėdos universitete. Tai tik įrodo, kad universitetas regionui yra ypač svarbus, turime kalbėti vienu balsu, dirbti kartu dėl universiteto išsaugojimo“, – kalbėjo Rietavo meras.
Vakarų Lietuvos regiono merai yra pasiruošę padėti
Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas, ne kartą viešai išreiškęs palaikymą Klaipėdos universitetui, teigė: „Kartoju tai dažnai – Klaipėdoje yra trys banginiai: miestas, uostas ir universitetas. Kalbant apie Vakarų Lietuvos regioną, galima perfrazuoti – regionas, uostas ir universitetas. Klaipėdos miesto savivaldybė seniai išreiškė savo poziciją – mes esame pasiruošę dalyvauti universiteto valdyme, prisiimti atsakomybę ir finansinių įsipareigojimų.“ Jau tą pačią dieną Klaipėdos universitetas pateikė ketinimų protokolą Klaipėdos miesto savivaldybei, kurį išimties tvarka spalio 19 d. svarstys Klaipėdos miesto taryba. „Tai lyg signalas, įrodantis Vilniui, kad Vakarų Lietuva ne tik žodžiais, bet ir darbais yra pasiruošusi tobulėti. Savivaldybių žodis yra svarbus, jei visas regionas kalbės vienu balsu, tas balsas bus tik stipresnis“, – universitetą palaikė Klaipėdos miesto meras V. Grubliauskas.
Klaipėdos rajono meras Vaclovas Dačkauskas išsakė mintį, kad savivaldybės galėtų paremti Klaipėdos universitetą finansiškai, jeigu tik būtų rengiami specialistai, kurių trūksta regionui. „Šiandien rajone jaučiame matematikos, fizikos mokytojų trūkumą. Mes pasirengę prisidėti finansiškai prie šių specialistų rengimo.“ KU rektorius E. Juzeliūnas priminė, kad šiais metais Švietimo ir mokslo ministerija ženkliai sumažino pedagoginių specialybių Klaipėdos universitete finansavimą. Tai reiškia, kad mažai studentų rinkosi studijuoti valstybės nefinansuojamose vietose.
Kretingos rajono meras Juozas Mažeika teigė, jog paradoksalu, kai tenka įrodinėti, kad Vakarų Lietuva yra svarbi Lietuvai. „Tai reikšmingas regionas visoje Lietuvoje, turintis jūrą, uostą. Toks regionas be aukštojo mokslo yra žlugęs.“
Rengiamas Vakarų Lietuvos memorandumas
Vakarų Lietuvos merai, pirmą kartą visi atvykę į Klaipėdos universitetą, dėkojo už išreikštą iniciatyvą ir teisingą požiūrį į problemos sprendimo būdus. Klaipėdos universitetas šiuo metu yra pasirašęs bendradarbiavimo sutartis su aštuoniomis Vakarų Lietuvos savivaldybėmis. Pasak Šilalės rajono savivaldybės mero Jono Gudausko, partnerystė su Klaipėdos universitetu yra naudinga ir naši. Per 2016–2017 metus vykdyta 14 veiklų. Aktyviausiai įsitraukė Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto, Menų akademijos, Architektūros, dizaino ir dailės katedros mokslininkai. Per šiuos metus išsiplėtė Šilalės miesto ir rajono istorijos, kultūros paveldo pažinimo bei populiarinimo veikla: archeologinės ekspedicijos Medvėgalio bei Bilionių piliakalniuose, žydų istorijos tyrimai, katalikų bažnyčių archyvinės medžiagos skaitmeninimas.
Šio susitikimo metu Klaipėdos universiteto vadovybė ir Vakarų Lietuvos merai nusprendė rengti memorandumą, kuris bus pateiktas Lietuvos Vyriausybei. Šio memorandumo tikslas – išreikšti visapusišką palaikymą ir įsipareigoti ieškoti būdų, kaip prisidėti prie Klaipėdos universiteto plėtros. KU rektoriaus E. Juzeliūno teigimu, toks oficialus palaikymas bus tvirtas argumentas, kad Vakarų Lietuva yra reikšmingas regionas, kurio negalima palikti be aukštojo mokslo.
Vakarų Lietuvos merai savo ruožtu skatino universitetą atsižvelgti į regiono poreikius. Telšių rajono savivaldybės mero pavaduotojas Kęstutis Gusarovas linkėjo KU tapti dinamišku, gebančiu prisitaikyti prie sparčiai kintančių sąlygų: „Šioje diskusijoje pasigendu dar vieno svarbaus dalyvio – verslo atstovų.“ KU rektorius E. Juzeliūnas patikino, kad dialogas su verslo įmonėmis vyksta jau seniai, yra ir rezultatų. Pvz., kartu su AB „Klaipėdos nafta“ 2016 m. įsteigta SGD terminalų inžinerijos specialybė. Be to, Klaipėdos universitetas aktyviai diskutuoja su kitomis Klaipėdos mieste esančiomis aukštosiomis mokyklomis.
Klaipėdos universiteto informacija
