Dažnai girdime, kad karštą vasaros dieną būtina gerti daug skysčių. Bet kokių? Ar tais rekomenduojamais išgerti 1,5 litrais gali būti vaisvandeniai, taip vadinami limonadai, sultys, kava, arbata? Vanduo. Paprastas, negazuotas vanduo – geriausias būdas mūsų organizmą papildyti skysčiais.
Tikrai ne kartą esame girdėję tokius faktus, kad nevalgęs žmogus gali išgyventi keliasdešimt parų, o negerdamas vandens – vos keletą dienų arba, kad vandens yra visose ląstelėse, bet kai kuriuose audiniuose bei organuose jo kiekiai skirtingi. Visi puikiai žinome, kad su vandeniu iš virškinimo trakto įsiurbiamos maisto medžiagos, pašalinami medžiagų apykaitos produktai. Reikėtų pabrėžti, kad vanduo padeda palaikyti pastovią kūno temperatūrą, sudaro palankias sąlygas įvairioms fermentinėms reakcijoms, yra geras mineralinių ir kitų medžiagų tirpiklis. Vanduo net gi padeda palaikyti struktūrinę ląstelių formą. Jis tiesiog neatsiejamas nuo žodžio gyvybė.
Žmogaus organizmas nepakenčia vandens trūkumo. Netekęs 1—1,5 1 vandens, žmogus pradeda jausti troškulį. Praradus dėl vandens deficito 6—8% savosios masės, žmogaus organizme sutrinka medžiagų apykaita, sulėtėja oksidacijos procesai, didėja kraujo klampa, pakyla temperatūra, dažnėja pulsas, parausta oda, suglemba raumenys ir kūnas, svaigsta ir skauda galva. Netekus 10% vandens, atsiranda negrįžtamų patologinių reiškinių. Netekęs 21% vandens, žmogus miršta, apsinuodiję savo organizmo medžiagų apykaitos produktais, kurie be vandens negeba pasišalinti iš organizmo.
Medicinoje vartojamas terminas dehidratacija, kuris apibūdina reiškinį, kai medžiaga ar kūnas praranda tam tikrą kiekį vandens. Organizmo dehidratacija pasireiškia galvos skausmu, svaigimu, nuovargiu, sumažėjusiu apetitu, sausomis burnos ir nosies gleivinėmis, įdubusiomis akimis, kraujospūdžio pokyčiais. Išsivysčius tokiai būklei, šlapinamasi retai ir koncentruotu šlapimu.
Organizme nėra vandens atsargų talpyklos. Taip jau yra, kad riebalų, angliavandenių ar baltymų mūsų organizmas į atsargą atsidėti gali, tačiau vandens ne. Todėl prarandamas vandens kiekis turi būti sugrąžinamas. Daugeliu atvejų tinkama išgeriamo vandens norma suaugusiajam 1,5 iki 2 litrų, tačiau esant dideliems karščiams, dirbant sunkų fizinį darbą, viduriuojant, vemiant, vandens poreikis dar padidėja.
Neretai žmonės stebisi, „kaip save priversti kelis litrus paprasto vandens išmaukti“, sako, kad juos pykina, jiems neskanu ar jie tiesiog pakankamu skysčių kiekiu per dieną laiko kavos ir arbatos pertraukėlių metų įsisavintą vandenį. Be abejo, mažais kiekiais skysčius vartojantiems, staigus didesnis vandens kiekis gali sukelti šiokių tokių pojūčių, tačiau tie pojūčiai tikrai tik vienkartiniai ir greitai praeinantys. Galima pripratinti savo organizmą, išmokyti jį gerti vandenį. Tereikia į pagalbą pasitelkti šiek tiek fantazijos. Vandenį galima paskaninti mėtos lapeliu, apelsino ar citrinos riekele. Darbe su kolegomis galima eksperimentuoti ir susėsti ne kavos, o vandens pertraukėlei.
Turite puikių patarimų, kaip išmokyti organizmą gerti vandenį? Žinote gerų vandens gardinimo receptų? Iki rugpjūčio pabaigos pasidalinkite jais Alytaus rajono visuomenės sveikatos biuro socialinio tinklapio facebook paskyroje. Kas savaitę geriausi patarėjai bus apdovanoti sveikatos biuro gertuvėmis.
Dalia Kitavičienė, Alytaus rajono visuomenės sveikatos biuro direktorė
