Veltinio istorijos

Lapkričio 26 d. 17 val. Alytaus kraštotyros muziejuje atidaroma paroda „Veltinio istorijos“. Parodoje eksponuojamus kūrinius vienija medžiaga – balta ar nedaug dažyta vilna. Menininkų fantazija ir įgūdžiai šį minkštą ir efemerišką pluoštą paverčia įmantriausiomis kūrinių formomis ir žiūrovui atveria visiškai skirtingus pasakojimus.

Trijų Vilniaus dailės akademijos Tekstilės katedros dėstytojų Eglės Gandos Bogdanienės, Miglės Lebednykaitės ir Lauros Pavilonytės-Ežerskienės specialiam interjerui sukurtas ciklas „Velti sodai“ turėjo tapti art deko stilistiką perfrazuojančiomis dekoracijomis prabangaus viešbučio restorane. Kūrinio siužetai ir scenos vaizduoja besiilsinčius, besimėgaujančius gyvenimu, saule, gėlėmis, vynuogėmis ir vynu, grojančius ir šokančius žmones. Meistriškai ne iš marmuro ar stiuko, o iš vilnos atliktas kūrinys būtent savo medžiagiškumu priverčia žiūrovus giliau susimąstyti ir suabejoti, ar visos žemiškos gėrybės ir putlių angeliukų atvaizdai nėra tik butaforija, kuria bandome gyvenimą nuspalvinti laimės spalvomis.

Vilniaus dailės akademijos alumnė Aleksandra Glušinaitė, pristatanti studijų metu sukurtus kūrinius, pateikia kelias istorijas. Baltą popieriaus lapą autorė pakeitė veltinio lakštu, o pieštuką – adata su siūlu. Pasakojimai liejasi vienas po kito, o kūrinys įgauna neįprasto formato knygos vaizdą. Tokia tekstiline iliustracija, tik jau skulptūrine forma, autorė pavertė ir istoriją apie du laike ir beribėje erdvėje pasimetusius kosmonautus.

Gretai Gritėnaitei, Vilniaus dailės akademijos Tekstilės katedros studentei, rūpimi žmogaus atsakomybės dėl perteklinio vartojimo socialiniai klausimai išgyvenami ir perkeliami į kūrinius, pasitelkiant pačios sukurtų žvėrelių-personažų vaizdinius. Agnės Kavoliūnaitės žmogaus ėjimas prieš gamtą ir save patį metaforiškai perteikiama vos matomu ištirpusiu vilnos tekstūroje žmogaus siluetu.

Vilniaus dailės akademijos Tekstilės katedros studentė Raminta Beržanskytė, kurdama veltinio kalavijus, sąmoningai naudoja, atrodytų, tam visai netinkančią veltinio medžiagą norėdama papasakoti gimtojo krašto viduramžių laikų meilės istoriją apie budelio nuo mirties išgelbėtą jauną merginą jam sutikus vesti pasmerktąją.

Rygos dailės akademijos studenčių Ance Markovskos, Kristine Meilusos, Asnate Blankveinos ir kitų tarptautinio studentų simpoziumo „Baltic bodies“ („Baltijos kūnai“) dalyvių kūriniai taip pat pasakoja savas istorijas. Jas nesunkiai įžvelgs patys žiūrovai, nes kūrinių pavadinimai aiškiai nukreipia į interpretacijų lauką. O jei autorių ir žiūrovų įžvalgos skirsis, žiūrėti parodą taps dar įdomiau.