Verslo pradžia Lietuvoje – iš asmeninių santaupų

Verslą kuriantys lietuviai vis dar nedrįsta skolintis iš bankų ar kredito unijų ir verslą pradeda savo santaupomis. Apklausus daugiau nei tris šimtus labai mažų, mažų ir vidutinių lietuviškų įmonių vadovų, paaiškėjo, kad dauguma verslininkų verslo pradžią finansavo iš asmeninių lėšų arba padedant draugams ar giminaičiams.

Asmeninėmis santaupomis verslo pradžią finansavo du trečdaliai apklaustųjų, lėšomis iš giminaičių ar draugų – kiek mažiau nei trečdalis. Apie 13 proc. respondentų įkurti verslą ryžosi pasinaudoję paskola iš kreditus teikiančios įmonės. Šie rezultatai gauti iš kredito unijos „Amber“ inicijuotos apklausos, atliktos rugpjūčio mėnesį.

Kredito unijos „Amber“ valdybos pirmininkės Linos Petrauskaitės teigimu, verslo finansavimas asmeninėmis lėšomis arba iš draugų ar giminaičių skolintais pinigais ne visada yra efektyviausias sprendimas. Asmeninės lėšos dažnai yra ribotos, o verslo nesėkmės atveju kyla tikimybė pabloginti santykius su artimaisiais.

„Pasiėmus paskolą galima pradėti verslą be didelių pradinių investicijų, todėl toks verslo pradžios būdas paskatintų daugiau verslių žmonių įgyvendinti savo verslias idėjas nelaukiant, kol reikiama suma bus sutaupyta iš asmeninių lėšų. Skolinantis iš kredito unijų galima gauti palūkanų normų kompensaciją – o tai gerokai palengvina verslo pradžią“, – teigia L. Petrauskaitė.

Daugiau nei pusė (66 proc.) apklaustų įmonių vadovų planuoja per artimiausius dvejus metus plėsti savo verslą. Nors verslo pradžia dažniausiai finansuojama iš asmeninių lėšų, jo plėtrai ieškoma alternatyvių šaltinių. Šiam žingsniui papildomų lėšų ketinama gauti skolinantis iš bankų ar kredito unijų, dalis apklaustųjų savo verslui ateityje ketina ieškoti investuotojų.

Apklausos duomenimis, paskola daugeliui įmonių vadovų reikalinga tuomet, kai norima didinti gamybos apimtis, tačiau ne verslo pradžiai ar darbuotojų kvalifikacijos kėlimui. Du trečdaliai apklaustųjų paskolą naudotų naujų įmonės technologinių pajėgumų vystymui, kas penktas įmonės vadovas – prekių įsigijimui, ir tik 5 proc. – darbuotojų kompetencijų kėlimui.

„Apklausa dar kartą patvirtino ekonomikos kilimo tendencijas – smulkus ir vidutinis verslas nori plėstis ir ieško tam reikalingų lėšų. Tiesa, kiek stebina darbdavių nenoras investuoti į darbuotojų kompetencijų kėlimą – ypač ekonomikai augant vertėtų išnaudoti laisvus resursus ir efektyvinti įmonės veiklą. Kartu tai būdas motyvuoti ir išlaikyti savo darbuotojus“, – apibendrina kredito unijos „Amber“ vadovė.