Šiandien Lietuva demonstruoja įspūdingą ekonominį atsparumą ir spartų augimą, tačiau tai nėra vien tik Vilniaus sėkmės istorija. Augimą visoje šalyje stipriai skatina verslas regionuose, todėl tik apie 45 proc. viso šalies BVP sukuriama sostinėje. Palyginimui, Latvijos sostinė Ryga generuoja apie 66 proc. BVP, o Estijos sostinė Talinas – 62 proc. Tai rodo, kad Lietuva yra kur kas labiau diversifikuota ir turi ne vieną dominuojantį miestą, o kelis augimo centrus.
Išankstiniais 2025 m. „Eurostat“ duomenimis, Kauno regionas jau generuoja apie 17 mlrd. eurų BVP. Klaipėda stiprėja kaip uostas, pramonės ir logistikos centras, o Šiauliai ir Panevėžys taip pat žengia į priekį. Čia augantys verslai kuria darbo vietas, kelia atlyginimus ir skatina vietinį vartojimą, todėl Lietuvos miestai ir regionai tampa vis konkurencingesni, o augimo dinamika nebėra susitelkusi tik sostinėje.
„Pastaraisiais metais stebimą reikšmingą Kauno proveržį bei kitų regionų augimą patvirtina ir paskolų statistika. Aktyviai finansuojame smulkias bei vidutines įmones regionuose, kurios yra ekonomikos augimo variklis. Ilgametė patirtis leidžia išgirsti vietos verslo poreikius, tad nenuostabu, kad banko duomenimis, nors ir stambus verslas ar jo buveinės yra koncentruotos Vilniuje, tačiau apytiksliai vos 35 proc. viso „Luminor“ smulkių ir vidutinių įmonių paskolų portfelio yra sutelkta Vilniaus regione. Apie 28 proc. portfelio yra Kaune, 24 proc. Klaipėdos bei iki 13 proc. Šiaulių bei Panevėžio regionuose“, – sako „Luminor“ banko Verslo klientų skyriaus vadovas Darius Tamašauskas.
Plėtros galimybės slypi regionuose
Kaip rodo naujausi Pasaulio verslumo stebėsenos tyrimo GEM duomenys, kas septintas naujas verslas gimsta už Vilniaus ribų. Anot eksperto, nors Vilnius išlieka pagrindiniu startuolių centru, verslumas jau tapo geografiškai įvairesnis. Sostinėje tebesukuriama apie trečdalį (29 proc.) naujų verslų, tačiau net 68 proc. pradedančiųjų verslininkų, tikinčių, kad jų verslas augs, yra įsikūrę regionuose.
„Didelės plėtros galimybės šiandien slypi būtent regionuose. Matome augantį įmonių poreikį investuoti į gamybą, logistiką ir paslaugų plėtrą už sostinės ribų, kuriamos naujos darbo vietos, pritraukiamos investicijos ir stiprinamos vietos bendruomenes. Tokia investicijų dinamika rodo, kad ateityje ekonominio augimo centrai bus dar labiau išsidėstę po visą Lietuvą“, – priduria D. Tamašauskas.
Lietuvos ekonomika – diversifikuota
Labai svarbu ir tai, kad Lietuva nėra vieno ekonominio sektoriaus valstybė. Per pastaruosius metus prie šalies BVP augimo ženkliai prisidėjo visi pagrindiniai sektoriai: pramonė, statyba, transportas, žemės ūkis, aukštos pridėtinės vertės paslaugos ir finansinės technologijos. Mūsų IT ir finansinių paslaugų eksportas pasiekė rekordinį lygį – Lietuva tapo lydere Baltijos šalyse.
„Visapusiškai diversifikuotas Lietuvos ekonominis modelis stiprina finansinį atsparumą ir suteikia didesnes galimybes tolygiam augimui visoje šalyje. Tokia Lietuvos regioninė lyderystė jau duoda apčiuopiamų rezultatų: mažėja ekonominė atskirtis tarp teritorijų, stiprėja verslo ekosistemos, pritraukiamos naujos užsienio investicijos. Būtent ši ekonominės struktūros įvairovė leidžia Lietuvai atsilaikyti prieš globalius iššūkius ir užtikrina tvarų, ilgalaikį augimą“, – apibendrina ekspertas.
Auga ir būsto paskolos
Be to, augimą regionuose rodo ir suteikiamų būsto paskolų kiekis. Kauno mieste būsto paskolų skaičius pastaruoju metu auga ir šiuo metu jau sudaro daugiau nei penktadalį visų šalyje suteikiamų būsto paskolų.
Kauno mieste sudaroma 13 proc. visų suteikiamų būsto paskolų, Kauno rajone – 9,9 proc. Palyginimui, Vilniaus mieste sudaroma 37 proc., rajone – 7,2 proc. Klaipėdos mieste – 7,3 proc., rajone – 7,2 proc. Akivaizdu, kad vis daugiau jaunų šeimų ir talentų pasirenka Kauną bei jo apylinkes ar Klaipėdą bei pajūrį, o tai didina vartojimą, skatina investicijas ir stiprina vietos paslaugų sektorių.