Liepos 1-12 d. Žemaičių Kalvarijoje vyks Didieji Kalvarijos atlaidai. Tačiau ne tik – šiais metais Žemaičių Kalvarija (Plungės raj.) yra paskelbta ir viena iš mažųjų Lietuvos kultūros sostinių. Pirmoji mažoji kultūros sostinė 2015 – m. buvo Naisiai, šiais metais tokių mažųjų kultūros sostinių skirtinguose Lietuvos regionuose yra dešimt.
Ištakos ir dabartis
Žemaičių Kalvarija (iki 1637 m. buvo vadinta Gardais) – mažas miestelis Plungės rajone, Žemaitijos nacionalinio parko teritorijoje, prie Varduvos upės, įtekančios į Ventą. Tai viena garsiausių Žemaitijos vietovių ir viena iš labiausiai lankomų Lietuvos sakralinių vietovių, įtraukta į popiežiaus Jono Pauliaus II piligriminį kelią. Šioje istorinėje gyvenvietėje (pirmą kartą istorijos šaltiniuose ji paminėta 1253 m.), įsikūrusioje ant vaizdingų kalvų, išryškėja gamtos ir architektūros sąlytis, joje gausu pažintinių, gamtinių kultūros paveldo objektų.
Žemaičių Kalvarija – seniūnijos centras. Seniūniją sudaro 26 kaimai, kuriuose gyvena 2500 žmonių, seniūnijos centre – apie 780. Miestelyje yra Žemaičių Kalvarijos vidurinė mokykla, biblioteka, paštas, kultūros centras, vaikų darželis, vaikų dienos centras, senelių globos namai, ambulatorija.
Žemaičių Kalvarijos bazilika
Dabartinė Švč. Mergelės Marijos apsilankymo bažnyčia yra jau ketvirtoji. 1896 m. gaisras paskatino baigti įgyvendinti architekto A. Kosausko parengtą projektą (bažnyčios atstatymo darbai baigti XX a. pradžioje). Popiežius Jonas Paulius II 1988 m. bažnyčiai suteikė Mažosios bazilikos vardą. 2006 m. popiežiškomis karūnomis vainikuotas stebuklingasis Dievo Motinos su Kūdikiu paveikslas.
Kristaus Kančios kelias
Kasmet liepos pradžioje, sutraukiantys daugybę maldininkų, vyksta Didieji Žemaičių Kalvarijos atlaidai, išsaugoję archajiškas žemaičių tradicijas. Būriai maldininkų lanko 19 koplyčių (20 stočių) Kristaus Kančios kelią (kalvarijas).
Šv. Jono kalnas – tai senasis Gardų piliakalnis, ant kurio stovėjo pilis, vėliau – pirmoji šv. Jono koplyčia. Dabar ant kalno yra dvi Kryžiaus kelio koplyčios. Kryžauninkės kalne stovi trys Kryžiaus kelio koplyčios. Garsiąją Kryžauninkės koplyčią yra ištapęs dievdirbys Kazys Varnelis. Žvizdro kalnas – senovės kuršių kapinynas. Čia stovi dvi Kryžiaus kelio koplyčios. Kapinės (Beržų kalnas) – buvusi aklavietė. Kapinėse yra senųjų dominikonų, marijonų, kitų dvasiškių, knygnešių ir kitų žmonių kapai, stovi trys Kryžiaus kelio koplyčios.
Gardų ozas
Tai kalvotas, puslankio formos pylimas – kalvagūbris, nuo Varduvos upės Žemaičių Kalvarijoje į šiaurės vakarus besitęsiantis net 3,5 km. Jis susidarė ledyno tirpsmo vandenimis suklosčius žvyrą ir smėlį ledo plyšyje. Vieno kilometro ilgio Gardų ozo pėsčiųjų takas yra Žemaitijos nacionaliniame parke (4,4 km nuo Žemaičių Kalvarijos).
Šarnelė
Netoli Žemaičių Kalvarijos yra nuo XVI a. pradžios žinomas kaimas – Šarnelė. Čia gimė, kūrė ir buvo palaidotas poetas Vytautas Mačernis. Kraštotyrininko Konstantino Bružo sumanymu, poeto mėgstamos vietos įamžintos Akmeninėse vizijose. Žemaičių Kalvarijoje veikia poeto Vytauto Mačernio muziejus, yra atminimo lenta, ženklinanti poeto žūties vietą.
Kaimo viduryje yra legendomis apipintas Šarnelės piliakalnis, dar vadinamas Švedkalniu. Tai archeologinis paminklas, kurio papėdėje buvo senovės gyvenvietė, o šalia – ir alkvietė. Kasinėjant piliakalnį rasta kuršių archeologinių radinių.
Plungės rajono Žemaičių Kalvarijos seniūnijos bendruomenė „Gardai“
Bendruomenė „Gardai“ Žemaičių Kalvarijos seniūnijoje įkurta 2003 metais. Bendruomenė rūpinasi, kad Žemaičių Kalvarijoje būtų gera gyventi, kad visos organizacijos (parapija, seniūnija, kultūros centras, mokykla ir bendruomenė) siektų vieno bendro tikslo ir dirbtų kartu. Nuo susikūrimo pradžios bendruomenė vykdo įvairias veiklas bei projektus.
Labai svarbu – pagalba žmogui. Dirbdami kartu su Baltijos labdaros fondu padėjo sunkiau besiverčiančioms bendruomenės šeimoms. Projektas tęsėsi 6 metus, o jame dalyvavo daugiau kaip 100 šeimų. Įkūrė Amelijos Čėsna vardo paramos fondą vaikams našlaičiams. Šis fondas tokiems vaikams du kartus per metus skirdamas finansinę paramą padeda pasiruošti mokyklai ir kalėdiniam stalui.
Vykdomi kultūriniai-švietimo projektai. Vienas jų – „Žymių žmonių ar įvykių įamžinimas“. Jo metu atidengtos 5 atminimo lentos, pastatyti paminklai poetui V. Mačerniui („Išeinančiam anapilin“) bei vyskupui M. Valančiui. Projekto „Kartu dainoj ir giesmėj“ metu įsigijo Bazilikos chorui ir moterų ansambliui koncertinių rūbų bei aparatūros. Žemaičių Kalvarijos miestelis ir jo kaimai turi didelę istorinę praeitį, todėl bendruomenė rūpinasi tradicijų bei papročių puoselėjimu, stengiasi į savo veiklą įtraukti kuo daugiau gyventojų.
Rūpinamasi viešųjų erdvių ir pastatų renovacija bei jų pritaikymu bendruomenės poreikiams: pastatyta viešoji bendruomenės pirtis, sutvarkyta jos aplinka, renovuotas mokyklos stadionas, įrengtas skveras vyskupui Motiejui Valančiui, renovuotas poeto Vytauto Mačernio muziejaus pastatas.
Bendruomenės nariai visada padeda nelaimės ištiktiems, moterys aktyviai dalyvavo akcijoje „Numegzkime 1000 kojinaičių naujagimiams, kurie į šį pasaulį atėjo per anksti“, bendruomenės taryba kartu su seniūnijos socialinėm darbuotojom keletą metų organizavo akciją „Pasidalinkim“. Tiesiantiems pagalbos ranką dovanojami „Gerumo angelai“.
Populiarus „Gražiausios sodybos“ konkursas, siekiantis, kad daugėtų puošnių sodybų bei įstaigų.
Kiti renginiai:
Liepos 30 d. Tradicinė Žemaičių Kalvarijos miestelio šventė „Žemaičių Kalvarijai – 763“.
Rugsėjo 9 d. Festivalis „Šviesos ieškok naktyje“ (dalyvauja šviesos efektus kuriančios grupės).
Spalio 15–22 d. Tradicinė rudens šventė „Gėrybių kraitė“ (dalyvauja amatininkai, ūkininkai, vietos gamintojai, liaudies kolektyvai bei svečiai iš regionų).
Lapkričio 11–12 d. Mėgėjų teatrų festivalis „Atlaidų pavėsy“.
