Vasarą socialiniai tinklai mirga nuo nuolatinių festivalių, kelionių, nuotraukų prie jūros bei vaizdo įrašų, bylojančių apie smagų laiką, todėl neretai stebint kitų žmonių akimirkas kyla klausimas „Ar aš tikrai gerai leidžiu savo vasarą?“. Toks reiškinys vadinamas FOMO (liet. „baimė praleisti“), kuris vasarą tampa stipresnis nei bet kada. Kodėl net atostogų metu galime jaustis pavargę, liūdni ar net nusivylę bei kaip tai gali paveikti mūsų sveikatą?
„Baimę praleisti vasarą dažnai lemia ne tik socialiniai tinklai, bet ir vidinis noras „išspausti viską“ iš kiekvienos dienos. Vis dėlto, nuolatinis jausmas, kad kažką praleidžiame, gali kelti įtampą ir net silpninti imuninę sistemą. Kartais pamirštame, kad poilsis – tai ne tik gulėjimas prie jūros, bet ir laikas be spaudimo, kai galime pabūti su savimi“, – sako „Eurovaistinės“ vaistininkė Gabija Nienė.
Psichologė-psichoterapeutė Rasa Kriaučiūnė priduria, kad vasarą baimė praleisti sustiprėja dėl psichologinių ir socialinių priežasčių, kurios glaudžiai susijusios su socialiniais lūkesčiais bei socialiniais tinklais.
„Visi žinome, kad vasariški orai Lietuvoje yra trumpi ir permainingi, todėl susiformuoja spaudimo jausmas išnaudoti kiekvieną gero oro akimirką – jei praleidai vieną savaitgalį, tarsi netekai unikalios galimybės, kuri nežinia kada pasikartos. Baimė praleisti dažnai kyla ir iš lyginimosi su kitais, kuris ypač ryškus tada, kai atrodo, kad visi kiti gyvena linksmiau, aktyviau, produktyviau. Net jei žmogus racionaliai supranta, kad socialiniai tinklai rodo tik atrinktus fragmentus, emocinis poveikis vis tiek išlieka“, – tvirtina R. Kriaučiūnė.
Gali lemti perdegimą
G. Nienės teigimu, noras vos per tris mėnesius suspėti nuveikti kuo daugiau gali lemti ne tik nuovargį, bet ir rimtesnes sveikatos problemas.
„Nuolatinis skubėjimas ir per didelis aktyvumas vasarą vargina organizmą – nukenčia miego kokybė, gali sutrikti virškinimas ar susilpnėti imunitetas. Ilgalaikėje perspektyvoje tai paveikia ne tik fizinę, bet ir emocinę sveikatą. Kai neskiriame laiko kokybiškam poilsiui, auganti įtampa gali virsti emociniu perdegimu, kuris pasireiškia apatija, nuotaikų kaita ar motyvacijos stoka, todėl labai svarbu išmokti sustoti, įsiklausyti į save ir leisti sau tiesiog pabūti be jokio plano“, – akcentuoja „Eurovaistinės“ vaistininkė.
Pasak psichologės-psichoterapeutės, būtent emocinis perdegimas vasarą gali būti apgaulingas, kadangi dažnai yra susijęs su maloniomis veiklomis – kelionėmis, renginiais ar socialiniu gyvenimu.
„Vis dėlto, net ir malonūs dalykai gali tapti per dideliu krūviu, jei jų yra per daug arba, jei juos darome ne iš tikro noro, o iš pareigos, kaltės, spaudimo ar baimės ką nors praleisti. Apie tokį perdegimą gali signalizuoti energijos stoka net po poilsio – kai jaučiamės pavargę, apsunkę, net jei ką tik grįžome iš atostogų ar turėjome aktyvų savaitgalį. Taip pat mažėjantis džiaugsmas ar net kylantis susierzinimas dėl dalykų, kurie anksčiau keldavo malonumą. Kūno siunčiami signalai taip pat gali padėti atpažinti, kas vyksta – galvos skausmai, įtampa pečiuose, sunkumas krūtinėje, bendras nuovargis, apsunkimas, miego ar su virškinimu susiję sunkumai“, – tvirtina R. Kriaučiūnė.
Svarbu pasirinkti sau priimtiną būdą pailsėti
R. Kriaučiūnės teigimu, svarbiausia poilsio netapatinti su tinginyste ir suprasti, kad ramybė – būtina ir visiškai teisėta žmogaus būsena.
„Poilsis yra aktyvus pasirinkimas, kuriuo siekiame pasirūpinti savimi, o ne pasyvus atsitraukimas. Kai kuriems žmonėms gali padėti ramiam poilsiui paskirtas konkretus laikas dienoje ar jo įsirašymas į „veiklų sąrašą“ – tokiu būdu save šiek tiek apgauname, kad atliekame suplanuotą ir numatytą užduotį iš sąrašo. Kai kyla mintis, jog turėčiau kažką veikti, galime savęs paklausti, ar tikrai to šiuo metu noriu, ar tai lemia spaudimas ar menami kažkieno lūkesčiai“, – pabrėžia psichologė-psichoterapeutė.
Ji pratęsia, jog nėra vieno teisingo būdo vasaroti ir pailsėti: „Mes pernelyg skirtingi, kad visiems tiktų vienodas laiko leidimo būdas. Taip, kaip kažkam puikiai tinka nuotykiai ir įspūdžiai, kitam gali tikti ramybė, tyla, vienuma ir mėgavimasis mažais džiaugsmais.“
Verta trumpam sustoti
Norint iš tiesų pailsėti, vaistininkės teigimu, svarbu ne bandyti suspėti visur, o leisti sau rinktis tai, kas iš tiesų teikia malonumą.
„Raktas į gerą savijautą – balansas. Net jei vasara aktyvi, labai svarbu išlaikyti bent minimalią rutiną: stengtis eiti miegoti tuo pačiu metu, vartoti pakankamai skysčių, nepamiršti subalansuotos mitybos ir vitaminų. Jei jaučiate įtampą ar nuovargį, neskubėkite slėpti šių jausmų – skirkite laiko sau, išjunkite ekranus, išeikite pasivaikščioti. Net mažas sustojimas gali padėti atgauti vidinę pusiausvyrą“, – teigia G. Nienė.
Siekiant atsipalaiduoti ir grįžti į dabartinę akimirką, R. Kriaučiūnė pataria išbandyti įvairius pratimus, pavyzdžiui, kvėpavimo praktikas, įsižeminimo pratimus ar dėmesingo įsisąmoninimo (angl. „mindfulness“) praktikavimą.
„Sumažinti lūkesčių keliamą spaudimą gali padėti atjautos sau praktikavimas, pavyzdžiui, kai siekiame tokio santykio su savimi lyg su geru draugu, kuriam linkime naudingų ir gerų dalykų, kuris mums nuoširdžiai rūpi ir kurį palaikome, padrąsiname, o ne teisiame ir kritikuojame. Tuo pačiu svarbu įvertinti visus kylančius jausmus – visi jie siunčia mums žinutes, kurias perskaitę turime galimybę geriau suprasti savo vidinį pasaulį, reakcijas ir poreikius“, – pasakoja R. Kriaučiūnė.
