Kaip didžiausia grėsmė skaitmeninėje erdvėje, šiemet išskiriamas sukčiavimas. 2024 m. NKSC užfiksavo 288 tokius atvejus, o 2025 m. sukčiavimo atvejų kiekis išaugo kone dvigubai – iki 551. Nors bendras atvejų skaičius gali atrodyti nedidelis, ši incidentų kategorija pirmauja pagal sukeliamą finansinę žalą gyventojams.
Lietuvos policijos duomenimis, vien 2025 m. sausio 27 d. – rugpjūčio 31 d. laikotarpiu dėl sukčiavimo šalies gyventojai patyrė iš viso apie 20 mln. Eur vertės žalą.
Sukčiavimui piktavaliai pasitelkia socialinę inžineriją. Jie renka viešai prieinamą informaciją ir ją kaupia tarsi dėlionės detales ar oportunistiškai taikosi į atsitiktines aukas. Socialinė inžinerija yra grindžiama žmogiškais jausmais. Gyventojai patys, savomis rankomis, suteikia sukčiams prieigą prie savo duomenų ir finansų.
Gyventojai tūrėtų nuolat atnaujinti programėles, keisti ir naudoti stiprius slaptažodžius.
Augantys sukčiavimo mastai ir multimilijoniniai nuostoliai skaitmeninėje erdvėje rodo, kad kasdienybėje šiuos principus taikyti pamirštama.
Net pažangiausi automatizuoti įrankiai nėra pajėgūs apsaugoti gyventojų nuo sukčiavimo skaitmeninėje erdvėje.
Nors technologijos tam tikrais atvejais gelbsti, tačiau geriausiai galime apsisaugoti įjungę kritinį mąstymą ir laikydamiesi kibernetinės higienos ir saugos.
Kasdienės kibernetinio saugumo praktikos turėtų tapti tokiu pat savaime suprantamu įpročiu kaip ir asmens higiena.
