Gargžduose pristatytas užbaigtas projektas „Paviršinių nuotekų valymo įrenginių – išlaikymo tvenkinio su pakartotiniu vandens naudojimu nauja statyba“. Tai – vienas pažangiausių ir pirmasis tokio tipo gamta grįstas sprendimas Klaipėdos rajone, įgyvendintas pagal tarptautinį Interreg Baltijos jūros regiono projektą „WaterMan“.
Lietaus vanduo tampa ištekliumi
Projektas įgyvendintas Gargždų miesto centre, šalia Taikos g. 11 ir 12 daugiabučių, Minijos upės slėnyje. Čia įrengtas modernus tvenkinio tipo lietaus nuotekų valymo įrenginys, kuris ne tik surenka ir išvalo kritulių vandenį, bet ir leis jį pakartotinai naudoti kitoms reikmėms – kelių ir gatvių drėkinimui, želdynų laistymui ar gaisrų gesinimui. Tvenkinio vandens naudojimas vien miesto želdinių laistymui per metus leis sutaupyti daugiau nei 300 kubinių metrų geriamojo vandens. Tvenkinio vandenį realiems darbams jau panaudojo UAB „Klaipėdos rajono energija“, valydama pralaidų vamzdynus.
Pats tvenkinys įrengtas 8 200 kvadratinių metrų teritorijoje, jo gylis siekia iki 4,3 metro, o per jį nutiestas ir 40 metrų ilgio lieptas. Aplink tvenkinį įrengta poilsio zona su pėsčiųjų takais, kuri papildė Gargždų miesto viešųjų erdvių tinklą.
Tvenkinyje lietaus vanduo natūraliai išvalomas dviejų pakopų sistemoje, o Klaipėdos universitetas atlieka jo cheminės ir mikrobiologinės sudėties stebėseną. Klaipėdos universiteto atstovas Valdas Langas pristatė ir platesnį „WaterMan“ kontekstą. Šis projektas vienija 6 Baltijos jūros regiono šalis, kuriose išbandoma 11 pilotinių iniciatyvų pakartotinio vandens naudojimo srityje. Gargždai tapo vienu iš šių pavyzdžių, demonstruojančiu, kaip tvariai valdyti paviršinius vandenis miesto aplinkoje.
Projektą įgyvendino Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, bendradarbiaudama su UAB „Ežerūna“, UAB „Inžinerinis projektavimas“, UAB „Darbasta“ ir UAB „Lexin auditas“. Darbus planuojama tęsti ir toliau – teritorijoje dar numatyta įrengti privažiavimo kelią ir kitus infrastruktūros patobulinimus.
Pasak Klaipėdos rajono savivaldybės mero Broniaus Markausko, Gargžduose įgyvendintas projektas – puikus tvaraus, gamta grįsto planavimo pavyzdys, atveriantis naujas galimybes visam regionui.
„Džiaugiuosi, kad šis projektas iš idėjos virto realiu pavyzdžiu, kaip galima atsakingai ir išradingai naudoti gamtos išteklius. Tai – modernus ir tvarus sprendimas, kuris parodo, kad savivaldybė gali būti inovatyvi. Vis dėlto ateityje mums būtina žengti dar toliau – ieškoti bendrų sprendimų ir sukurti visoms Klaipėdos regiono savivaldybėms bendrą potvynių valdymo strategiją“, – sako meras.
Kuriama regioninė strategija
Ir išties, šiuo metu Klaipėdos universitetas kartu su asociacija „Klaipėdos regionas“ rengia Klaipėdos regiono pakartotinio vandens naudojimo strategiją, kuri apims visas septynias regiono savivaldybes.
Šios strategijos tikslas – parengti ilgalaikį planą, kaip efektyviai valdyti paviršinius ir išvalytus vandenis, mažinti potvynių riziką, o tuo pačiu – taupyti geriamąjį vandenį. Ji apims klimato kaitos scenarijų analizę, vandens poreikių balansą, galimų pakartotinio naudojimo atvejų sąrašą, teisinės bazės vertinimą ir suinteresuotųjų šalių įtraukimą.
Kaip pažymėjo projekto partneriai, Klaipėdos regionas tampa viena iš pirmųjų teritorijų Lietuvoje, kur tokia strategija bus parengta praktiškai, remiantis realiais duomenimis ir įgyvendintais bandomaisiais sprendimais – tokiais kaip Gargždų tvenkinys.
