Europos dujų kainos per kiek daugiau nei savaitę sumažėjo penktadaliu. Tai gera žinia namų ūkiams, verslui ir infliacijai. Vis dėlto fizinė dujų rinkos situacija nepagerėjo, o rizikos veiksniai vis dar labiau rodo kainų augimo nei kritimo kryptį.
Dujų kainos Europoje pagaliau pateikė gerų naujienų. TTF indeksas, formuojantis dujų kainų kryptį visoje Europoje, įskaitant Baltijos šalis, lapkričio 9 d. nukrito iki 82,5 euro už megavatvalandę. Tai daugiau nei 20 proc. sumažėjimas nuo beveik 104 eurų piko, pasiekto spalio 30 d. Pagrindinė mažėjimo priežastis – lūkesčiai: JAV ir Irano derybos sustiprino viltis, kad konfliktas Artimuosiuose Rytuose gali atslūgti, o dujų tiekimas iš Persijos įlankos regiono ilgainiui galėtų būti atnaujintas.
Europos ekonomikai tai yra palanki žinia. Dujos šildo namus, palaiko gamyklų veiklą ir dažnai lemia elektros energijos kainą. Kai dujos pinga, poveikis išplinta visoje ekonomikoje. Mažesnės sąskaitos už energiją palieka daugiau pinigų vartotojų išlaidoms, o daug energijos naudojančios pramonės šakos, tokios kaip chemijos, trąšų ar metalų gamyba, atgauna dalį konkurencingumo, be to ir spaudimas infliacijai mažėja. Europos Centriniam Bankui, kuris atidžiai stebi energijos kainas, ramesnė dujų rinka taip pat palengvina darbą.
Vis dėlto situaciją verta vertinti blaiviai. Net ir po pastarojo kainų sumažėjimo dujos vis dar kainuoja maždaug tris kartus daugiau nei metų pradžioje. O jei pažvelgtume ne tik į kainas, bet ir į fizinę rinkos būklę, vaizdas tampa mažiau optimistiškas. Yra penki pagrindiniai veiksniai, dėl kurių rizika išlieka labiau nukreipta į kainų augimą.
Pirmasis veiksnys yra dujų atsargos. Europos dujų saugyklas galima palyginti su sandėliuku, kuris vasarą pripildomas atsargų, kad jų pakaktų žiemai. Šiemet šis „sandėliukas“ taip ir nebuvo tinkamai užpildytas. Spalio pabaigoje saugyklų užpildymas pasiekė tik 75 proc. ir tai buvo žemiausias lygis bent per pastaruosius šešerius metus. Lapkričio 8 d. jos buvo užpildytos 72 proc. Palyginimui, per pastaruosius penkerius metus šiuo laikotarpiu vidutinis užpildymo lygis siekė 89 proc. Šis 17 procentinių punktų skirtumas reiškia, kad Europa į žiemą žengia turėdama gerokai mažesnę saugumo pagalvę galimiems šalčiams, o kitą vasarą turės įsigyti daugiau dujų atsargoms atkurti.
Antrasis veiksnys yra tai, kaip greitai šios atsargos mažėja. Europa anksčiau nei įprastai, dar spalio 20 d., pradėjo iš saugyklų paimti daugiau dujų nei į jas papildomai sukaupta. Tam įtakos turėjo šaltesni nei įprasta orai ir silpnas vėjas. Per pastarąją savaitę iš saugyklų kasdien buvo paimama apie 3,6 teravatvalandės dujų, tai yra maždaug keturis kartus daugiau nei įprasta šiuo metų laiku. Jei likusi žiemos dalis būtų tokia pat intensyvi kaip didžiausio vartojimo periodais per pastaruosius penkerius metus, kovo pabaigoje saugyklose liktų vos apie 12 proc. atsargų. Tokiu atveju klaidoms vietos beveik neliktų.
Trečiasis veiksnys yra suskystintos gamtinės dujos (SGD), kurios atvėsinamos iki skystos būsenos ir į Europą atgabenamos laivais. Europai atsisakius didžiosios dalies rusiškų vamzdynais tiekiamų dujų, SGD tapo svarbiausiu papildomo tiekimo šaltiniu. Tačiau per pastarąsias 30 dienų Europos SGD terminalai į dujų tinklą patiekė 11,5 proc. mažiau dujų nei prieš metus. Pačių terminalų pajėgumai išnaudojami tik maždaug perpus, todėl problema nėra infrastruktūra. Problema – krovinių trūkumas. Dėl sutrikusio eksporto iš Kataro ir „QatarEnergy“ paskelbtų force majeure aplinkybių, galiosiančių bent iki gruodžio pabaigos, rinkoje tiesiog yra mažiau SGD krovinių.
Tai veda prie ketvirtojo veiksnio – konkurencijos su Azija. SGD tanklaiviai plaukia ten, kur pirkėjai pasirengę mokėti daugiau. Lapkričio 9 d. Azijos pirkėjai už dujas mokėjo maždaug 4,4 JAV dolerio daugiau už vieną MMBtu (milijoną britiškų šiluminių vienetų, ~15 JAV dolerių už MWh) nei Europoje. Tai vienas didžiausių kainų skirtumų nuo 2025 metų pradžios. Pernai šis skirtumas vidutiniškai nesiekė net pusės dolerio. Jei Azijos kainų pranašumas išliks, daugiau SGD krovinių bus nukreipta į Japoniją, Pietų Korėją ir Kiniją. Tokiu atveju Europai gali tekti dar kartą didinti siūlomą kainą, kad susigrąžintų tiekimą, būtent tuo metu, kai dujų jai reikės labiausiai.
Penktasis veiksnys yra elektros energijos gamyba. Kai nevėjuota, didesnį vaidmenį perima dujomis kūrenamos elektrinės. Per pastarąją savaitę Vokietijos, Nyderlandų, Ispanijos ir šiaurės Italijos dujinės elektrinės vidutiniškai generavo 43 gigavatus elektros energijos, tai yra apie 45 proc. daugiau nei vidutiniškai per pastarąjį mėnesį. Per pastarąsias 30 dienų vėjo jėgainių gamyba šiose šalyse buvo beveik penktadaliu mažesnė nei prieš metus. Kiekviena šalta ir nevėjuota savaitė sunaudoja dalį dujų, kurios kitu atveju būtų likusios saugyklose.
Yra ir gerų naujienų. Orų prognozės rodo, kad po kiek šaltesnės savaitės antroji lapkričio pusė turėtų būti šiltesnė nei įprastai, o tai sulėtintų atsargų mažėjimą. Ilgalaikis JAV ir Irano susitarimas, leidžiantis atnaujinti tiekimą iš Persijos įlankos regiono, turėtų didžiausią poveikį kainų mažėjimui. Tačiau susitarimas dar nepasiektas, o ilgesnio nei savaitės laikotarpio orų prognozės išlieka nepatikimos. Mūsų skaičiavimai rodo, kad per artimiausias dvi savaites TTF kaina greičiausiai išsilaikys apie 83 eurus už megavatvalandę, tačiau galimų rezultatų intervalas išlieka platus: kainos nuo 71 iki 97 eurų nebūtų netikėtos.
Verslui ir namų ūkiams pagrindinė žinutė yra paprasta: pasidžiaukite laikinu atokvėpiu, tačiau nepasikliaukite juo. Pastarąjį dujų kainų kritimą daugiau paskatino viltys dėl taikos nei realiai pagerėjusi pasiūlos ir paklausos pusiausvyra. Esant mažoms ir sparčiai senkančioms atsargoms, silpnesniems SGD tiekimams, Azijai konkuruojant dėl krovinių ir dujinėms elektrinėms sunaudojant daugiau kuro, užtenka vieno šalto ir nevėjuoto laikotarpio arba nesėkmės diplomatiniuose procesuose, kad kainos vėl pradėtų sparčiai kilti. Todėl energiją perkančioms įmonėms verta apsvarstyti galimybę dabartiniu kainų kritimu pasinaudoti bent daliai būsimų poreikių užsitikrinant iš anksto, o ne manyti, kad kainos ir toliau nuosekliai mažės.
