„Jei kiekvieną kartą prieš dėdami kąsnį į burną paklaustumėte savęs: ar aš tikrai dabar noriu valgyti? – labai daug kas pasikeistų“, – sako gydytojas Arvydas Balčius. Pasak jo, moksliškai įrodyta, kad sąmoningas santykis su maistu gali padėti išvengti ne tik antsvorio, bet ir ligų, kurios šiandien nusineša daugiausia gyvybių, – infarktas, insultas ir vėžys.
Tai – tik vienas iš nedaugelio Lietuvos sanatorijų gydytojų patarimų norintiems efektyvios susirgimų prevencijos. Jai ypač daug dėmesio bus skiriama spalio 17–18 dienomis LITEXPO vyksiančioje „Sveikatos parodoje 2025“, Lietuvos sanatorijų ir reabilitacijos įstaigų stende.
Signalai, kurių negalima ignoruoti
Statistika rodo, kad pernai Lietuvoje daugiausia žmonių mirė nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Ji nusinešė daugiau kaip 19 tūkst. gyvybių. Antroje vietoje – vėžys. Anot medikų, daugumos šių susirgimų buvo galima išvengti sveikai maitinantis, judant, rūpinantis miego kokybe bei valdant stresą.
Gydytojas Gasparas Žumbakys sako, kad prieš susirgdamas kūnas visuomet siunčia įspėjamuosius signalus, o nemiga ar kiti miego sutrikimai – vieni ryškiausių.
„Dažnai būna, kad žmogus miega pakankamai, tačiau atsikelia vis tiek pavargęs. Arba laikosi visų miego higienos taisyklių – nesinaudoja ekranais prieš miegą, nevalgo kelias valandas iki miego – ir vis tiek negali užmigti. Daugelis tokių signalų nesureikšmina, tačiau jie rodo, kad organizmas yra stipriai alinamas. Jei nieko nekeisite, toks nuovargis gerokai nusilpnins imunitetą ir plačiai atvers duris įvairioms ligoms“, – įspėja Birštono sanatorijos „Versmė“ gydytojas G. Žumbakys.
Anot jo, išeiti iš šio užburto rato įmanoma tik aiškiai įsivardijus ir pašalinus pagrindinius streso šaltinius. Leidimas sau visiškai atsitraukti nuo darbų ir rūpesčių bent savaitei kartą per pusmetį yra būtinas.
„Dažnai net atostogų metu žmonės išlieka budėjimo režime – „bet kada gali paskambinti kolega“. Norint tikrai pailsėti ir atkurti ryšį su savimi, būtina sąmoningai išjungti kompiuterius, telefonus ir visus vidinius laikrodžius galvoje. Tokiame režime vos per savaitę žmogus aiškiai įsivardija pagrindinius streso šaltinius ir gali rasti pačius tinkamiausius sprendimo būdus“, – sako G. Žumbakys.
Kūnas žino, kaip sveikti
Gydytojas reabilitologas Viktoras Meižis akcentuoja, kad ligos užpuola tada, kai prarandame ryšį su savo kūnu ir siela.
„Visa, kas vyksta mūsų mintyse ar kasdienybėje, atsispindi ir kūno ląstelėse. Jei gyvename nuolatinėje kovoje dėl išlikimo, organizmas praranda vidinę pusiausvyrą – homeostazę, kuri palaiko sveikatą ir padeda atsispirti ligoms“, – aiškina Druskininkų sveikatos namų „Upa Medical SPA“ gydytojas V. Meižis.
Žmogaus kūne veikia dvi autonominės nervų sistemos – simpatinė ir parasimpatinė. Pirmoji, simpatinė, suaktyvėja tuomet, kai patiriame stresą ar pavojų – tai tarsi mūsų „kovok arba bėk“ režimas, dar išlikęs iš tų laikų, kai žmonės turėjo gintis ir medžioti. Ji skirta išgyventi. O parasimpatinė nervų sistema atsakinga už saugumą, ramybę, virškinimą, miegą, atsistatymą – viską, kas padeda kūnui atgauti jėgas.
„Kai žmogus ilgą laiką veikia tik simpatinės nervų sistemos režimu – nuolat skuba, patiria įtampą, neišsijungia net ilsėdamasis – organizmas ima „perdegti“. Mūsų kūnas – nuostabiai sudėtinga sistema, kuri žino, kaip atsistatyti ir pasveikti. Jam tereikia netrukdyti“, – sako reabilitologas.
Anot jo, vienas efektyviausių būdų apsisaugoti nuo fizinių ir kognityvinių sutrikimų – judėjimas.
„10 tūkst. žingsnių per dieną yra puiku, tačiau svarbiausia – įvertinti savo galimybes individualiai. Geriausias būdas vėl atrasti ryšį su savimi ir savo kūnu – būti gamtoje“, – pataria gydytojas.
Pasak jo, šiandien vaikai daug mažiau laiko praleidžia gamtoje, o tai tiesiogiai veikia jų fizinę ir psichinę sveikatą. Anksčiau vaikai žaisdavo lauke, tyrinėdavo aplinką, išmokdavo būti kūrybingi, drąsūs ir atsparūs.
Svarbus klausimas prieš valgį
„Kol žmonės nesupras, kad jie patys atsakingi už savo sveikatą, tol niekas nesikeis“, – įsitikinęs Druskininkų sanatorijos „Mineral SPA Draugystė“ direktorius medicinai Arvydas Balčius.
Jis pabrėžia, kad sąmoningumas prieš kiekvieną kąsnį – vienas svarbiausių įpročių: „Stabtelėkite ir paklauskite savęs: ar aš gerbiu savo kūną ir ar tikrai noriu įdėti šį kąsnį į burną? Dauguma valgome ne dėl energijos, o norėdami „užvalgyti“ emocijas“, – pastebi gydytojas.
Jis aiškina, kad pagrindinė valgymo funkcija – gauti energijos, tačiau per didelis maisto kiekis lieka kūne ir virsta riebalais.
„Mokslu įrodyta, kad antsvoris susijęs praktiškai su visomis ligomis, nuo kurių dažniausiai miršta žmonės. Vienas įprotis – sąmoningas valgymas – gali būti geriausia investicija į sveikatą“, – dėmesį atkreipia A. Balčius.
Jis taip pat įspėja apie kraštutinius sprendimus – žmonės dažnai griebiasi drastiškų priemonių: alinančių dietų, neapgalvotų badavimų ar staigių gyvenimo būdo pokyčių. Tačiau dažnai tokie sprendimai sukuria naujas sveikatos problemas.
„Klasikinis pavyzdys – žmogus turėjo didelį antvorį, patyrė infarktą ir staiga imasi griežtos dietos. Riebalai krinta, tačiau kartu nyksta raumenų masė, nukenčia širdies raumuo, o širdis gali išsiplėsti. Drastiškų priemonių nereikia – svarbiausia pamažu susiformuoti naujus įpročius. Be jų svoris greitai vėl sugrįš, bet su dvigubu trenksmu“, – teigia A. Balčius.
Anot jo, per pusmetį netekti 30–40 kg svorio yra dažnas ir labai prastas sprendimas. To reikėtų siekti pamažu – idealiu atveju per savaitę turėtų nukristi 0,5 kg svorio.
Apie šiuos ir kitus svarbius sveikos gyvensenos įpročius bei ligų prevenciją išsamiai bus kalbama jau spalio 17–18 dienomis LITEXPO vyksiančioje „Sveikatos parodoje 2025“, kurios šūkis – Kūnas girdi mintis. Parodoje dalyvaus ir savo patirtimi dalysis septynių sanatorijų bei reabilitacijos įstaigų atstovai – „Eglės“, „Versmės“, „Upa Medical SPA“, „Tulpės“, Valakupių reabilitacijos centro, „Mineral SPA Draugystė“.
