Netikėtai gautus pinigus Lietuvos gyventojai dažniausiai rinktųsi taupyti arba investuotų į ką nors naudingo. Vis dėlto neplanuotai finansinei sėkmei nusišypsojus ne visi galvotų apie ateitį – dažnas pinigus išleistų kelionėms, pramogoms ar kasdienėms išlaidoms. Gyventojų apklausa parodė, kad nors dauguma lietuvių elgiasi finansiškai atsakingai, atsispirti pagundai spontaniškiems pirkiniams ar malonumams didelei daliai būtų sunku.
Atsakingo skolinimo platformos „Credit24“ užsakymu atlikta apklausa apie finansinę elgseną, matuojanti savotišką gyventojų „finansinę temperatūrą“, atskleidė, kad didžiausia dalis gyventojų, netikėtai gavusių 1000 Eur, juos padėtų į taupomąją sąskaitą. Taip nurodė net 38 proc. respondentų.
Tuo metu 28 proc. tyrime dalyvavusių apklaustųjų atsakė, kad netikėtai gautus pinigus investuotų į ką nors naudingo.
Vis dėlto finansinių įpročių termometras taip pat parodė, kad beveik penktadalis apklaustųjų (19 proc.) neplanuotą pinigų sumą išleistų kelionėms ir pramogoms, o 15 proc. apklausos dalyvių juos skirtų einamosioms išlaidoms ir skoloms dengti.
„Šių dienų kontekste šis klausimas gana aktualus – nuo kitų metų gyventojams bus leista atsiimti dalį pensijų fonduose sukauptų lėšų ir tikėtina, kad labai didelė dalis žmonių taip padarys. Nors tai nėra netikėtai „iš niekur“ atsirandantys pinigai ir jų paskirtis yra užtikrinti orią senatvę, apklausa leidžia spėti, kad nemažai gyventojų pinigais ilgai nesidžiaugs ir juos išleis keliaudami, pramogaudami, įsigydami įvairių daiktų. Panašių pagundų žmonėms dažniausiai kyla ir laimėjus loterijoje, gavus palikimą, nors lėšas būtų galima panaudoti ilgalaikiam finansiniam saugumui susikurti“, – pastebi Tomas Bataitis, „Credit24“ vadovas.
Logiškiausias žingsnis – atsidėti juodai dienai
Įmonės duomenys taip pat rodo, kad penktadalis lietuvių gyvena nuo algos iki algos, pusė netekę darbo neišgyventų ilgiau nei tris mėnesius.
Reguliariai fiksuoto dydžio pajamų dalį į santaupas atsidedančių gyventojų taip pat nėra labai daug. Atskleista, kad tik 15 proc. gyventojų kas mėnesį arba daugumą mėnesių taupė konkrečią nusistatytą pinigų sumą.
„Turint omenyje šį kontekstą turbūt logiškiausias netikėtai gautų pinigų panaudojimo būdas – padėti į santaupas juodai dienai. Gyventi be santaupų per mėnesį išleidžiant visas gautas pajamas yra pernelyg rizikinga net ir tuomet, jei esate tikri, kad netekę darbo nesunkiai susirastumėte kitą. Juk gyvenime būna kur kas daugiau netikėtų situacijų nei tik darbo netekimas“, – pabrėžia T. Bataitis.
Viena pagrindinių finansinės disciplinos taisyklių, pasak jo – netikėti pokyčiai banko sąskaitoje neturėtų išbalansuoti esamų teisingų finansinių įpročių.
„Jei savo pinigus tvarkote disciplinuotai ir laikotės esminių finansinio raštingumo taisyklių, su netikėtai gautais pinigais turėtumėte elgtis taip pat, kaip su kas mėnesį gaunamu atlyginimu – didžiąją dalį skirti santaupoms ir įsipareigojimams dengti“, – pastebi bendrovės atstovas.
Dalis gyventojų atliekant „finansinės temperatūros“ apklausą atsakė, kad pinigai leistų jiems padengti turimas skolas. T. Bataitis teigia, kad tai – taip pat teisingas požiūris, nes greitesnis skolų grąžinimas beveik visuomet reiškia sutaupymą sumokant mažiau palūkanų.
Finansų ekspertas atkreipia dėmesį ir tų, kurie pinigus skirtų pramogoms, kelionėms ir maloniems pirkiniams, ir pataria bent jau laikytis taisyklės malonumams skirti ne daugiau nei 20–30 proc. netikėtai gautos pinigų sumos.
