Teisingumo svarstyklės nusviro į pinigų, o ne gyvūnų pusę – taip teigia protestuotojai, šiandien prie Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) surengę iki šiol didžiausią protestą. Į jį susirinko beveik 100 žmonių. Gyvūnų teisių gynėjai piktinasi, kad šių metų rudenį tarnybos direktorės Audronės Mikalauskienės suburta gyvūnų gerovės darbo grupė neužtikrina lygiaverčio gyvūnų gerovės atstovų dalyvavimo. O per pirmąjį grupės posėdį paminėtas tikslas buvo ne gyvūnų gerovės klausimai, o fermerių konkurencingumas.
Prie VMVT šiais metais jau trečią kartą susirinkę gyvūnų teisių gynėjai pabrėžė, kad tarnybos suburtos darbo grupės prioritetai aiškiai linksta fermerių naudai, o ne gyvūnų apsaugai. Aktyvistai atkreipia dėmesį, jog šiuo metu paršeliai iki 7 dienų amžiaus yra vieninteliai gyvūnai Lietuvoje, kuriuos leidžiama kastruoti be nuskausminamųjų – tai, jų teigimu, rodo, kad gyvūnų apsauga neegzistuoja, kai kalba pasisuka apie ūkiuose laikomus gyvūnus.
„Jau po pirmojo susitikimo tapo aišku, kad grupės prioritetas gali būti išsaugoti patogias sąlygas kiaulininkams, o ne nutraukti paršelių kastraciją be nuskausminamųjų. Kai darbo grupėje dominuoja fermeriai ir jų lobistai, užprogramuota, jog gyvūnų interesai nebus šios grupės siekis. Mūsų tikslas – priminti, kad šių diskusijų esmė yra gyvūnų kančios sustabdymas, o ne nauda verslui“, – teigia nevyriausybinės gyvūnų apsaugos organizacijos „Tušti narvai“ vadovė Gabrielė Vaitkevičiūtė.
Beveik 2 metrų deivė Temidė
Šįkart vizualiu protesto akcentu tapo beveik dviejų metrų aukščio teisingumo deivės Temidės figūra su VMVT direktorės A. Mikalauskienės veidu. Tradiciškai Temidė simbolizuoja teisingumą ir pusiausvyrą, tačiau šįkart ji laikė svarstykles, kuriose pinigai nusveria paršelius. Tokia meninė išraiška perteikė žinutę, kad šiuo metu gyvūnų gerovės klausimu svarstyklės krypsta į ekonominių interesų pusę.
„Pasirinkome Temidės simboliką, nes būtent teisingumas dabar yra pavojuje. Manome, kad neteisinga, jog tarnyba, kuri privalo užtikrinti gyvūnų gerovę, nieko nedaro dėl kankinamų paršelių. Neteisinga, kad vienintelis gyvūnas – mažas paršelis – gali būti žiauriai kankinamas, kai kitus gyvūnus nuo pjaustymo be nuskausminimo VMVT saugo“, – teigia protesto organizatorė G. Vaitkevičiūtė.
Renginio metu protestuotojai taip pat atsinešė įvairių plakatų su šūkiais, raginančiais ginti gyvūnų teises ir nutraukti paršelių kastravimą be nuskausminamųjų: „Valstybinė Maisto ir Verslo interesų Tarnyba“, „Gyvūnų kankinimas – ne ūkininkų pasirinkimas“, „Viskas gerai, čia ne šuniukas“ ir kt.
Šiais šūkiais išsakyta pozicija buvo dar labiau sustiprinta G. Vaitkevičiūtės kalboje – ji paragino VMVT direktorę prisiimti atsakomybę ir nebeleisti kastruoti paršelių be nuskausminimo:
„Audrone, Jūs vadovaujate institucijai, kurios misija – užtikrinti gyvūnų gerovę. Bet šiandien mes stovime čia, nes atrodo, kad Jūsų tikslas – saugoti gyvūnų kankintojus. Stovime čia, nes panašu, kad kiaulininkų norai Jums svarbiau nei gyvūnų apsauga. Neseniai subūrėte darbo grupę, kuri turi spręsti gyvūnų gerovės klausimus. Grupėje daugiau lobistų, nei tų, kurie kalba už gyvūnus. Negana to, jau pirmajame susitikime buvo iškeltas tikslas – didinti fermerių konkurencingumą. Ar tai skamba kaip gyvūnų gerovės klausimas? Darbo grupė šiandien labiau primena verslo tarybą. Kol Jūs atsižvelgiate tik į tuos, kurie pelnosi iš gyvūnų kančios, Jūs renkatės ne objektyvumą, o abejingumą. <…> .“
Ūkio gyvūnai – tokie pat svarbūs kaip augintiniai
Į protestą susirinkęs gausus būrys aktyvistų pabrėžė, kad gyvūnai negali patys apsiginti, todėl būtent visuomenės balsas yra itin svarbus siekiant pokyčių.
„Gyvūnai neturi galimybės patys kalbėti už save. Todėl čia esame mes – kad taptume jų balsu ir parodytume, jog jų kančios mums nėra nematomos“, – sako jau antrą kartą proteste dalyvaujanti turinio kūrėja Silvija Maliuk-Traška.
Anot jos, vis daugiau žmonių supranta, kad visi gyvūnai – tiek augintiniai, tiek ūkio – verti tokios pačios apsaugos ir pagarbos.
„Mokslas aiškiai rodo, kad kiaulės yra protingos, emocionalios ir socialios būtybės. Nėra jokios priežasties, kodėl jų skausmas turėtų būti laikomas mažiau svarbiu. Kuo daugiau žmonių kalbės apie šią problemą, tuo aiškesnį signalą išgirs sprendimų priėmėjai. Tik taip galime pasiekti realių pokyčių ir apsaugoti gyvūnus nuo kančios“, – sakė protesto dalyvė S. Maliuk-Traška.
Dabartinę tvarką dėl paršelių kastravimo be nuskausminamųjų Lietuvoje reglamentuoja Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2004 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. B1-50 patvirtinti Gyvūnų gerovės reikalavimai atliekant kai kurias veterinarines procedūras.
Pranešimas žiniasklaidai
