ESO svarbu ne tik užtikrinti patikimą elektros tiekimą, bet ir pasirūpinti infrastruktūros saugumu, kad ji keltų kuo mažiau pavojų aplinkiniams, taip pat ir laukinei gamtai. Šiauliuose konstruktyviai bendradarbiaujant su savivalda ir gamtininkais pavyko operatyviai įgyvendinti aplinkosauginius sprendimus, kurie prisidės prie nykstančių rūšių išsaugojimo.
Šis bendras savivaldos ir ESO projektas yra puikus pavyzdys, kad sutelkus pastangas galima rasti optimalius sprendimus ir juos operatyviai įgyvendinti. Žmonėms būtina elektros infrastruktūra Šiauliuose nuo šiol bus draugiška šiauliečių pamiltiems laukiniams paukščiams ir sparnuočiai galės saugiai gyventi šalia mūsų.
„Kartu radome būdą, kaip užtikrinti modernios infrastruktūros ir gamtos apsaugos darną. Tokios partnerystės kuria realią pridėtinę vertę visam mūsų regionui ir yra įrodymas, kad technologiniai sprendimai gali tarnauti ir žmogui, ir gamtai“, – sako Šiaulių rajono meras Česlovas Greičius.
Specialios priemonės sumontuotos gamtininkų nurodytuose taškuose, maždaug 5 kilometrų spinduliu aplink laukinių paukščių buveinę Šiaulių mieste.
Atramos, kurios kėlė didžiausią riziką, buvo identifikuotos kartu su apuokų išsaugojimu besirūpinančia asociacija „Ekosistemų apsaugos centras“. Iš viso ESO Šiaulių mieste bei rajone įrengė apsaugas ant daugiau kaip 150 atramų 7-iose oro linijų atkarpose.
Montavimo darbai buvo pradėti spalio 29 d. ir atlikti per savaitę. Apie planinius elektros tiekimo atjungimus apsaugų montavimo metu gyventojai buvo informuoti trumposiomis žinutėmis.
ESO taip pat įsipareigojo užsakyti mokslinę studiją, kad būtų įvertintas elektros skirstomųjų tinklų poveikis paukščiams. Joje bus identifikuojami skirtingų tipų oro linijų rizikos veiksniai laukiniams paukščiams, pažeidžiamos rūšys.
„Siekiame, kad mūsų sprendimai būtų pagrįsti duomenimis, kurių šiandien dar trūksta, o tinklo modernizavimas vyktų lygiagrečiai su aplinkai draugiškų sprendimų įgyvendinimu. Mokslinis tyrimas leis tiksliau planuoti, kur diegti apsaugos priemones, o kur – spartinti oro linijų keitimą kabelinėmis“, – pažymi R. Radvila.
Efektyviausia priemonė, siekiant sumažinti ESO vykdomos veiklos poveikį aplinkai, yra oro linijų kabeliavimas. Čia darbai sparčiai juda į priekį – iki 2028 m. planuojama kabeliais pakeisti dar apie 2 tūkst. oro linijų miškingose vietovėse.
Tačiau investicijos, kurių reikėtų sukabeliuoti visoms 10 kV oro linijoms Lietuvoje, šiuo metu būtų per didelės. ESO skaičiavimais, visų šių linijų sukabeliavimas kainuotų apie 2,873 mlrd. eurų.



























