Šiandien Europos Parlamento plenarinėje sesijoje vykstančiuose pagrindiniuose debatuose Lietuvos Europos Parlamento narys Gabrielius Landsbergis pristatė savo parengtą ES-Rusijos santykių padėties ataskaitą ir pakvietė parlamentarus balsuojant už ataskaitą nusiųsti Rusijai stiprų politinį signalą, kad ES yra vieninga imantis atsako į Rusijos agresiją ir sutarčių laužymą bei pasiruošusi toliau sugriežtinti ES sankcijas.
„ES ilgą laiką buvo pernelyg naivi ir geranoriška siūlydama Rusijai įvairiais iniciatyvas nuo strateginės partnerystės iki bendrų erdvių. ES netgi užmerkdavo akis, kai Kremlius įvedė kariuomenę į Gruziją, „Gazprom“ piktnaudžiaudavo monopoline padėtimi, buvo vykdomi „prekybiniai karai“ prieš ES nares ir nuosekliai blogėjo žmogaus teisių padėtis bei demokratijos užuomazgos Rusijoje. Tačiau po Rusijos įvykdytos Krymo okupacijos ir numušto MH17 lėktuvo, Europa pagaliau pabudo ir prie ankstesnių iliuzijų nebegrįš“, – teigė G. Landsbergis.
Pasak parlamentaro, parengtoje ES-Rusijos santykių ataskaitoje pasmerkta Rusijos agresija Ukrainoje, o ES raginama aktyviau spausti Rusiją laikytis tarptautinių įsipareigojimų bei imtis priemonių prieš jos propagandą ir siekį skaldyti Europą.
„Rusijai nesilaikant Minsko susitarimų bei negerbiant Ukrainos teritorinio vientisumo, įskaitant Krymą, ES turi tęsti ir griežtinti sankcijas. Parlamentui patvirtinus parengtą ES-Rusijos santykių ataskaitą, tai būtų svarbus politinis signalas visoms ES institucijoms, taip pat valstybėms narėms, kurios Europos Vadovų Taryboje po kelių savaičių svarstys tolesnius ES santykius su Rusija“, – pabrėžė G. Landsbergis.
Ataskaitoje pabrėžiama, kad ES negali numatyti grįžimo prie įprastų santykių ir neturi jokio pasirinkimo kaip tik iš naujo atlikti kritišką savo santykių su Rusija vertinimą. Pabrėžiama, kad bekompromisis teisinės valstybės principo laikymasis yra pagrindinis ir pamatinis ES principas ir ragina bet kokio taisyklių pažeidimo atveju griežtai, skubiai ir besąlygiškai jį taikyti; ragina Komisiją taip pat ryžtingai taikyti laisvos ir sąžiningos konkurencijos bendrojoje rinkoje principą, taip pat ir nagrinėjant bylą prieš bendrovę „Gazprom“.
Europos Komisija taip pat raginama nedelsiant numatyti tinkamą finansavimą konkretiems projektams, kuriais siekiama duoti atsaką Rusijos propagandai ir dezinformacijai ES ir užsienyje bei teikti objektyvią informaciją rytinių šalių partnerių plačiajai visuomenei. Įvardijama Rusijos parama radikalų ir ekstremistų partijoms ES valstybėse narėse ir jų finansavimas bei vis intensyvesnis Europos populistų, fašistų ir kraštutinių dešiniųjų partijų bei Rusijos nacionalistų grupių bendradarbiavimas, keliantis pavojų demokratinėms vertybėms ir teisinės valstybėms principams ES.
Ataskaitoje teigiama, kad Rusijos naikintuvų veiksmai prie ES ir NATO valstybių narių oro erdvės kelia pavojų civilinių skrydžių saugai ir galėtų kelti grėsmę Europos oro erdvės saugumui, raginama sustabdyti bendradarbiavimą su Rusija gynybos srityje, ir valstybės narės ir šalys kandidatės raginamos nepriimti jokių sprendimų, kurie galėtų pakenkti šiai bendrai pozicijai.
