Klaipėda ir toliau visai šaliai rodo pavyzdį atliekų surinkimo ir tvarkymo srityje – būtent uostamiestis pirmasis iš Lietuvos savivaldybių pasirašė infrastruktūros plėtros finansavimo sutartį su pakuočių gamintojų ir importuotojų organizacijomis.
Remiantis ja, miestui bus kompensuota dalis išlaidų, skirtų pakuočių atliekų ir antrinių žaliavų rūšiuojamojo surinkimo pusiau požeminių konteinerių įsigijimui. Per ketverius metus Klaipėda už 50 konteinerių komplektų, įrengtų gyvenamuosiuose pietinės miesto dalies rajonuose, atgaus 45 600 eurų.
Pirmoji kompensacijos dalis Savivaldybę jau pasiekė šiomis dienomis.
„Akivaizdu, kad sprendimas mieste įrengti požeminius ir pusiau požeminius konteinerius pasitvirtino. Tokie konteineriai ir atrodo estetiškiau, ir skleidžia mažiau blogų kvapų, ir yra patogūs žmonėms. O sutartis, pasirašyta su pakuočių gamintojų ir importuotojų organizacijomis, dar leidžia gauti ir nuolatines išmokas“, – džiaugiasi Klaipėdos vicemeras Artūras Šulcas.
„Šioje srityje Lietuvoje žengiami pirmieji žingsniai. Miestui tokia sutartis naudinga ne tik galimybe gauti dalines kompensacijas už infrastruktūros įrengimą. Svarbu tai, kad taip sprendžiami ir aplinkosaugos, ir estetikos, urbanistinės kultūros klausimai, kuriuos išmatuoti pinigais gana sunku“, – sako Dovydas Palaima, sutartį su Klaipėdos savivaldybe pasirašiusios VšĮ „Žaliasis taškas“ veiklos organizavimo ir plėtros vadovas.
Dar vienos įstaigos, taip pat padėjusios parašą ant šios sutarties, vadovė – VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ direktorė Bena Razbadauskienė – pažymi, kad požeminiai bei pusiau požeminiai konteineriai leidžia savų tikslų siekti ne tik abiem pusėms, t. y. Savivaldybei bei atliekų tvarkytojams, bet yra naudingi ir žmonėms.
„Taip gyventojams sukuriamas patogumas. O kai yra patogiau rūšiuoti, daugiau ir išrūšiuojama atliekų, surenkama daugiau antrinių žaliavų ir pakuočių“, – pranašumą nurodo ji.
Pasak B. Razbadauskienės, kompensacijų dydis priklauso nuo konteinerių kiekio, tad, jei miestas sugalvos plėsti jų tinklą, ir išmokos bus didesnės.
„Paprasčiau pasakius, tai – pinigai į miesto kišenę, o ne iš kišenės“, – aiškina direktorė.
Miesto vystymo planuose požeminius ir pusiau požeminius konteinerius visoje Klaipėdoje numatyta įrengti iki 2020 metų. Tiesa, savivaldybės politikų teigimu, atsižvelgiant į gyventojų norus, projektavimo ir statybos procedūros bus spartinamos – kad aikštelės būtų įrengtos per artimiausius metus.
„Mūsų tikslas – tokių aikštelių tinklu padengti visą miesto teritoriją. Po pietinių rajonų seks kvartalai šiaurinėje Klaipėdoje dalyje, Žvejybos uosto rajone, po to – visi kiti. Tam pinigai jau suplanuoti. Šiam tikslui bus panaudotos perteklinės lėšos – iš sukauptos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą, taip pat Europos Sąjungos paramos fondų lėšos iš 2014-2020 metų programos“, – teigia A. Šulcas.
Pagrindiniu tokių konteinerių pranašumu įvardijama keletas faktorių – pašalinus stumdomus konteinerius iš kiemų pagražėjo aplinka, atsirado daugiau vietų mašinoms, nebekyla problemų siaučiant vėtroms. Be to, patenkinti ir atliekų vežėjai – jas surinkti tapo patogiau, nes naujieji konteineriai nebeužstatomi automobiliais.
Klaipėdos savivaldybės informacija
