Gyvenimas jachtoje skrodžiant jūras, ne vieni metai nuolatinio judėjimo, pažintys su pačiais įvairiausiais pasaulio žmonėmis, gražiausiomis vietomis ir galiausiai – jauki užuovėja Klaipėdos rajone. Vitos ir Simo Gardauskų istorija – tai pasakojimas apie drąsą keisti kryptį, neprisirišti prie vieno taško ir gebėjimą pamatyti grožį ten, kur kiti jo galbūt nepastebi.
Kelionės dovanoja patirtį ir įspūdžius
Nuo pat studijų baigimo Vita ir Simas Gardauskai neieškojo tradicinio kelio. Gyvenimas Tenerifėje, Norvegijoje, Ispanijoje, Italijoje – nuolatinis judėjimas, išvažiavimai ir sugrįžimai atrodė pakankamas nuotykis. Bet visgi didžiausias nuotykis jų laukė tuomet, kai gimė svajonė įsigyti jachtą ir plaukti, kur vėjas neša. O tada laukė ketveri nuotykių metai ja keliaujant ir atrandant vis naujas vietas ir žmones. Nuo saulėtosios Sicilijos iki vėjo nugairintos Madeiros, nuo Viduržemio jūros bangų iki Atlanto vandenyno platybių – Vitos ir Simo kelionių geografija – itin plati.
„Su laivu iš Sicilijos per Viduržemio jūrą nuplaukėme iki Kanarų, tada pro Madeirą ir Portugaliją grįžome atgal. Išmaišėme Viduržemio jūrą, pakrančių miestus. Bet pasaulis yra didelis – didesnis, nei kartais galvojame. Būnant vienoje šalyje, už kelių šimtų kilometrų klimatas ir žmonės jau visiškai kitokie, todėl net ir buvus toje šalyje negali sakyti, kad viską pamatei“, – sako Vita.
Kiekviena jachtos kelionės stotelė buvo savaip įspūdinga, tačiau paprašyti įvardyti gražiausią vietą Vita ir Simas pirmiausia prisimena Madeirą. Kelionė į ją buvo kiek sudėtingesnė – iš Kanarų teko plaukti į šiaurę prieš bangas ir vėją, o nuolat besikeičiančios oro sąlygos pridėjo nemažai nežinomybės. Todėl galiausiai horizonte išvydus Madeiros krantus, sala atrodė tarsi rojus žemėje.
„Madeira buvo labai šilta, labai žalia, kaip nesibaigiantis botanikos sodas, apsupta vandenyno. Kai po tokio šalto plaukimo atplauki su laivu, jausmas neįtikėtinas. Atplaukėme naktį, jaudinomės, kad uoste neįsileis, nes niekaip nepavyko susisiekti, bet kai pasiekėme krantą, įspūdis buvo neišdildomas“, – prisiminimais dalijasi moteris.
Vandenynas – gyvenimo mokykla
Ne mažiau spalvingas buvo ir Sicilijoje praleistas laikas. Anot Vitos ir Simo, ši sala dvelkia išskirtine autentika – vos nusukus nuo turistinių takų ji primena senus itališkus filmus, o vietiniai noriai bendrauja ir dalijasi tuo, ką turi – lyg lankytum savo senelius.
Keliaudama pora atrado ir įspūdingus Sardinijos paplūdimius, Korsiką bei ant klintinių uolų įsikūrusį Bonifacijaus miestą – vieną gražiausių jų aplankytų miestų.
„Gran Kanarijos, Ibizos ir Maljorkos salos kažkuriuo metu buvo tapusios beveik antraisiais namais, kur turėjome draugų ir, atrodo, žinojome visus kampelius. Graikijos salos lepino net per tobulomis buriavimo sąlygomis. Vandenynas buvo geriausia gyvenimo mokykla. Išmokau valdyti stresą, būti budri. Siūbuojančiame „name“ vienas sprendimas keisdavo kitą – kartais tinkamą, kartais ne. Ir taip diena po dienos. Atrodo, įgijau amžiną priklausomybę jūroms ir vandenynams. Ši kelionė sugrąžino mane į mylimiausią vietą – gamtą, ir įrodė, kad per didelių svajonių nebūna“, – pasakoja Vita.
Namus atrado Klaipėdos rajone
Tačiau po ilgų jūrmylių atėjo natūralus noras sugrįžti į žemę. Simas yra kilęs iš Klaipėdos, Vita – iš Tauragės, o vieta, kurioje norėtų įsikurti, ne kartą buvo aptarta pravažiuojant Priekulę.
„Priekulę ne kartą pravažiuodavome ir vis kalbėdavome, kad jeigu kažką pirktume Lietuvoje, tai tik čia. Norėjosi turėti vietą, kur galėtume sugrįžti“, – sako Simas.
Įdomu tai, kad butą Priekulėje Vita ir Simas nusipirko gyvai jo nematę, tuo metu, kai gyveno Italijoje, – pakako vaizdo įrašų. O dabar pora svarsto ir apie nuosavus namus čia pat, Priekulėje.
„Kai grįžome čia gyventi, Priekulė man priminė tą itališką gyvenimą. Mažo miestelio lėtesnis tempas ir gražios vietos, kurių patys kartais nebepastebime, kol kas nors kitas neparodo“, – pasakoja Vita.
Nuo idėjos iki daugybės veiklų platformos
Sugrįžus į Lietuvą, teigiamų pokyčių bei iššūkių netrūko ir profesiniame kelyje. Kadangi pora į Lietuvą grįžo sausio mėnesį, šis pasirodė labai slegiantis. Tad jie vis ieškojo naujų, įdomių veiklų, kurias buvo gana sudėtinga surasti, taip gimė platformos https://kapodarbo.lt/ idėja.
Ši platforma orientuota į laisvalaikį po darbo ir suaugusiųjų būrelius bei veiklas. Kadangi Simas dirba informacinių technologijų srityje, idėja greitai virto apčiuopiamu rezultatu. Šiandien nemokamoje platformoje – jau daugiau nei tūkstantis veiklų visoje Lietuvoje, papildytų žemėlapiais, navigacija bei aprašymais.
„Veiklų yra nemažai, bet jas rasti nėra lengva. Paprastai žmonės susikuria socialinių tinklų puslapį, tačiau jei nežinai tikslaus to puslapio pavadinimo, tai jų rasti paprasčiausiai neįmanoma, – pasakoja pora. – Beieškodami informacijos patys atradome įvairiausių netikėtų dalykų: nuo šaudymo su lankais iki moterų dailiojo čiuožimo būrelių, kur niekada ant ledo nestovėjusios moterys mokosi čiuožti“.
Lietuvoje – apstu privalumų
Gyvenimas svetur suteikė ne tik neįkainuojamos patirties, bet ir leido naujai įvertinti gimtąją šalį. Vita ir Simas prisimena, kad sutikti žmonės užsienyje – nuo 30-imt metų iš laivų neišlipančių keliautojų iki eurokomisarų – dažnai kur kas paprastesni ir nesureikšmina savo pasiekimų. Visgi kasdieniai administraciniai reikalai svetur, pavyzdžiui, mokesčių numerio laukimas po kelias dienas Ispanijoje, parodė mūsų šalies pranašumus.
„Pas mus gana gerai išvystytos informacinių technologijų sistemos, atsiskaitymai už paslaugas, beveik viską gali susitvarkyti internetu. Šeima, draugai, aiški kalba ir paprastesnis verslo pradėjimas – vieni didžiausių privalumų būnant Lietuvoje“, – akcentuoja Simas.
Šiuo metu Vita savo patirtį ir meilę jūrai pritaiko darbe – ji dirba eksperte tarptautiniame „Protect Baltic“ projekte Valstybinėje saugomų teritorijų tarnyboje prie Aplinkos ministerijos, kuriuo siekiama išsaugoti Baltijos jūros biologinę įvairovę. Simas savo ruožtu toliau vysto IT projektus, o laisvalaikį derina prie orų prognozių ir jūros sąlygų.
Laisvalaikiu pora mėgsta nardyti Baltijos jūroje ir ežeruose. Kaip patys sako, dažnai ir atostogos būna nuspręstos pagal tai, kur tai galima daryti.
Svarbiausia – nebijoti kažką keisti
Paklausti, ką patartų kitiems kraštiečiams, dvejojantiems dėl sugrįžimo į Lietuvą, jie išskiria lankstumą.
„Svarbiausia neprisirišti prie to, ką kažkada sugalvojai, nes viskas keičiasi. Kartais tikrai nėra blogai pripažinti, kad tavo planas buvo netinkamas, ir drąsiai jį pakeisti bei toliau siekti savo tikslų“, – pataria Vita ir Simas.
