„Kartą mokykloje, bendraudama su mokytojais, sakiau, kad tėvų globos netekę vaikai yra mūsų visų. Aš jų taip pat negimdžiau, tiesiog bandau užauginti pilnaverčius visuomenės narius, kurie ateityje sugebėtų savimi pasirūpinti“, – sako klaipėdietė Roma Ruikienė. Jau beveik dešimtmetį ji yra budinti globotoja, kurios šeimoje laikinai gyveno 15 vaikų. Du iš jų auga iki šiol, nes Romos šeima jiems tapo nuolatiniais globėjais.
Pirmąją dieną nedrįsti priglausti, o antrąją – lyg savas
Roma su vyru ir jauniausia 5-mete dukra beveik prieš dešimtmetį į Lietuvą grįžo iš Švedijos, kur praleido penkerius metus. Dvi suaugusios Romos dukros jau kūrė savarankišką gyvenimą. „Labai norėjome dukrai brolio ar sesers, namuose buvo pakankamai vietos, tad su vyru pagalvojome apie nuolatinę globą. Apie budinčius globotojus tuomet buvo kalbama mažai. Pradėjome domėtis ir tuo pat metu vyresnioji dukra pastebėjo skelbimą feisbuke, kad SOS vaikų kaimas ieško laikinų, dabar budinčių globotojų. Nusprendėme nueiti, daugiau sužinoti. Be to, pagalvojau, kad laikina globa – galimybė pasitikrinti, ar globos kelias yra mūsų“, – pasakoja klaipėdietė.
Roma iki šiol prisimena pirmą pas juos atkeliavusį vaiką – trijų mėnesių kūdikį. Po Globėjų ir įtėvių rengimo programos (GIMK) mokymų šeima buvo pasirengusi pasirūpinti kūdikiu, todėl, kai jam prireikė pagalbos, globos centras kreipėsi į globėjus.
„Nuvažiavome į bendruomeninius vaikų globos namus ir grįžome namo su nauju šeimos nariu. Su kūdikiais paprasta – pirmąją dieną dar nedrįsti stipriau priglausti, o antrąją dieną – atrodo lyg savas. Jis pas mus praleido aštuonis mėnesius. Išsiskyrimas buvo labai sunkus, nes prie vaiko labai prisirišome, ypač dukra. Tačiau toks yra budinčių globotojų gyvenimas“, – sako R. Ruikienė.
Visi sprendimai – su vyro palaikymu
Po pirmojo vaiko išvykimo greitai atkeliavo antras vaikas – 1,4 metų berniukas. Taip jau susiklostė, kad dabar devynmetis berniukas Romos šeimoje gyvena iki šiol – klaipėdiečiai nusprendė tapti jo nuolatiniais globėjais.
„Šiuo metu mūsų šeimoje – keturi vaikai: mano biologinė dukra, du nuolat globojami vaikai ir laikinai globojamas 14-metis berniukas. Mergaitė, kurią apsisprendėme globoti nuolat, atkeliavo iš nesaugios aplinkos, turėjome vilčių, kad jai pavyks grįžti į savo šeimą, tačiau ji jau trečius metus auga pas mus“, – pasakoja globėja.
Ji džiaugiasi, kad visus sprendimus priima kartu su palaikančiu vyru, be kurio pagalbos, kaip ji sako, nebūtų ten, kur yra dabar. „Jeigu neturėčiau vyro pritarimo ar gyvenčiau viena, būtų beprotiškai sunku ir abejoju, ar globoti pasiryžčiau. Kai vaikai pradeda eiti į mokyklą, lankyti įvairius būrelius, reikia pagalbos ruošiant namų darbus, neįsivaizduoju, kaip viską vienam žmogui suspėti“, – patirtimi dalijasi Roma.
Mėgsta aktyvų laisvalaikį – keliauja pėsčiomis ar dviračiais
Globėjai pataria ir viena iš dukrų, kuri taip pat yra baigusi GIMK mokymus. Tik gyvenimas sudėliojo viską taip, kad ji turi penkis biologinius vaikus ir šiuo metu apie globą negalvoja. Romos dukros vyro tėvai – taip pat globėjai. „Mane supa tik palaikantys ir globą suprantantys žmonės, todėl jokių bereikalingų klausimų nesulaukiame. Dar su vyresniąja dukra ir dėl mokyklos reikalų pasitariame – globotinio amžius panašus kaip anūko. Kita dukra gyvena užsienyje, bet kone kasdien susiskambiname ir aptariame visus einamus klausimus, visuomet jaučiu jos palaikymą“, – pasakoja Roma.
Gausi šeima savaitgaliais labai mėgsta keliauti, labai dažnai su dviračiais, ypač vasarą. Rudenį ar žiemą reguliariai važiuoja pasivaikščioti pažintiniais pėsčiųjų takais ar į baseiną.
„Vaikų rudens atostogų metu aplankėme Gdanską, ir dviračius vežėmės kartu. Mūsų globojama mergaitė labai mėgsta dviračius, sako, kai užaugsiu, tai daug su jais keliausiu. Kai yra tiek vaikų, nekeliu klausimo, kur važiuosime. Laisvalaikio praleidimą pateikiu kaip faktą ir ten keliaujame – svarbu, kad visi būtume kartu“, – sako globėja.
Globa yra gyvenimas
Pasak Romos, globa yra apie pastovų ryšio kūrimą, tačiau būnant budinčiu globotoju reikia susitaikyti su tuo, kad ne visada užteks laiko ryšį sukurti. „Iš žmonių girdžiu pasakymų, kad negalėčiau būti budinčiu globotoju – būtų per daug emociškai sunku išsiskirti su vaiku. Tada įsijungia vidinis priekaištas – negi aš esu kažkokia blogesnė, nes man neskaudu. Patikėkit, man taip pat sunku išsiskirti. Jeigu vaikas grįžta į biologinę šeimą, tada jauti palengvėjimą ir džiaugiesi už jį. Mes, budintys globotojai, irgi esame žmonės, prie vaikų taip pat prisirišame ir mums labai svarbu, kaip toliau klostosi vaiko gyvenimas“, – pasakoja klaipėdietė.
Pasak jos, jeigu jau yra mintis apie globą, keliaukite į GIMK mokymus. „Ten specialistai padės suprasti, ką reiškia globoti, o jau tada įsivertinsite ir atsakysite sau į klausimą, kodėl norite globoti. Kiekvienas turime skirtingas priežastis. Man atrodo, kad nereikia vaikų ar savęs gelbėti. Tiesiog reikia širdyje ir namuose turėti erdvės, suteikti vaikui saugią aplinką ir žingsnis po žingsnio eiti toliau. Neatsiranda meilė per valandą ar dieną, ji pamažu užauginama“, – įsitikinusi Roma.
