Viduklės Simono Stanevičiaus gimnazijos geografijos mokytoja lankė­si Eu­ro­pos Par­la­men­te Strasbū­re

Kartu su mokytoja Vilma į kelionę au­to­bu­su vyko mokinių ir mo­ky­tojų ko­man­dos iš Šiau­lių ra­jo­no Vo­ve­riš­kių mo­kyk­los, Vil­niaus My­ko­lo Bir­žiš­kos gim­na­zi­jos ir Tel­šių Že­maitės gim­na­zi­jos. Pa­ke­liui į Strasbūrą ke­liau­to­jai ap­lankė is­to­ri­nius Eu­ro­pos mies­tus – Len­ki­jos Vroc­lavą ir Vo­kie­ti­jos Drez­deną. Gidės Auš­ros pa­sa­ko­ji­mai lei­do iš­sa­miau pa­žin­ti šių miestų is­to­riją.

At­vy­kus į Strasbūrą, laukė pa­žin­tis su pa­sa­kiš­ku se­na­mies­čiu: vin­giuo­tos gat­velės, jaukūs kie­me­liai, ka­na­lai ir di­din­gos gy­ny­binės sie­nos. Ypa­tingą įspūdį pa­li­ko ap­si­lan­ky­mas baž­ny­čio­je, ku­rios fres­ko­je Lie­tu­va pa­vaiz­duo­ta pėsčia, ta­čiau žen­gian­ti kar­tu su Va­karų ci­vi­li­za­ci­jo­mis.

Europos Parlamente da­ly­vius pa­si­ti­ko EP Ko­mu­ni­ka­ci­jos ge­ne­ra­li­nio di­rek­to­ra­to pa­reigū­nas Ro­ber­tas Po­go­re­lis. Jis iš­sa­miai pri­statė ES teisėkū­ros pro­ce­sus, par­la­men­to struktūrą ir paaiš­ki­no, kodėl EP na­riai po­sėdžiau­ja dvie­jo­se sos­tinė­se – Briu­se­ly­je ir Strasbū­re, o po­li­tinės grupės for­muo­ja­mos pa­gal pa­žiū­ras, o ne vals­ty­bes. Mo­der­nia­me pla­ne­ta­riu­me mokiniai ir mo­ky­to­jai stebė­jo ES ver­ty­bių, po­li­ti­nių spren­dimų ir eko­no­mi­nių iššū­kių ka­lei­dos­kopą.

Li­kusį laiką ke­liau­to­jai pra­lei­do dis­ku­tuo­da­mi su eu­ro­par­la­men­ta­ru D. Ža­li­mu. Jo kom­pe­ten­ci­ja, di­de­lis teisės aktų iš­ma­ny­mas ir aiškūs dar­bo prio­ri­te­tai pa­li­ko di­delį įspūdį. Jau­ni­mas itin su­si­kaupęs klausė­si dis­ku­sijų apie EP dar­bo tvarką, do­ta­cijų pa­skirs­tymą bei reak­ciją į tarp­tau­ti­nius ir so­cia­li­nius įvy­kius.

Ši ke­lionė bu­vo gy­va Eu­ro­pos Sąjun­gos is­to­ri­jos pa­mo­ka, ku­rios ne­galėtų pa­keis­ti joks va­dovė­lis.

Kar­tu ke­liavę mo­ki­niai ir mo­ky­to­jai ge­riau pa­ži­no vie­ni ki­tus, da­li­jo­si pa­tir­ti­mis, o ME­PA vy­res­niųjų am­ba­sa­do­rių po­kal­biai natū­ra­liai vir­to naujų bendrų veiklų idė­jo­mis. No­ri­si, kad už­si­mez­gu­sios pa­žin­tys ne­nutrūktų grįžus na­mo, o taptų bend­rais mo­ki­nių pro­jek­tais, dis­ku­si­jo­mis, pi­lie­tinė­mis ini­cia­ty­vo­mis ir nau­jais su­si­ti­ki­mais.

Juk ME­PA veik­los pra­smė – ne vien pa­pa­sa­ko­ti apie Eu­ro­pos Par­la­mentą. Svar­bu pa­dėti jau­niems žmonėms pa­tiems pa­jus­ti, kad jie yra Eu­ro­pos da­lis, kad jų bal­sas svar­bus, o at­sa­ko­mybė už de­mok­ra­ti­jos ateitį ten­ka kiek­vie­nam iš mūsų.

Nuo­šird­žiai dėko­ja­me eu­ro­par­la­men­ta­rui D. Ža­li­mui už kvie­timą, rūpestį ir ga­li­mybę iš ar­ti pa­žin­ti Eu­ro­pos Par­la­men­to darbą, už pra­smingą po­kalbį ir įkvėpimą. Dėko­ja­me vi­soms ke­lionė­je da­ly­va­vu­sioms mo­kyklų ko­man­doms, mo­ky­to­jams ir gi­dams už bend­rystę, da­li­jimą­si ži­nio­mis ir kar­tu su­kur­tus pri­si­mi­ni­mus.

Grįžo­me su nau­jo­mis idė­jo­mis, pra­plėstu aki­ra­čiu, šil­tes­niais tar­pu­sa­vio ry­šiais ir dar stip­res­niu su­vo­ki­mu, ko­kia bran­gi yra tai­ka.

Lin­kiu sau ir kiek­vie­nam, ku­ris per­skaitė šias ei­lu­tes, vie­no – TAI­KOS ŽEMĖ­JE.

Juk Eu­ro­pa to­kia dos­ni sa­vo is­to­ri­ja, kultū­ra, gam­tos gro­žiu ir žmo­nių įvai­ro­ve. Ji ga­li būti mūsų visų na­mai, jei tik mokė­si­me juos sau­go­ti, gerb­ti vie­ni ki­tus ir ne­lei­si­me nea­py­kan­tai už­gož­ti žmo­giš­ku­mo.

Te­gul mūsų vai­kams Eu­ro­pa pir­miau­sia būna ne karų ir griuvė­sių, o pa­ži­ni­mo, laisvės, drau­gystės ir tai­kaus gy­ve­ni­mo erdvė.