Esate minėjusi, kad artėjantis koncertas – tai vakaras, kuriam ilgai ruošėtės. Kuo jis ypatingas?
Šis koncertas man yra tarsi labai svarbus vidinis taškas. Jaučiu, kad tai ir naujo etapo pradžia, ir tuo pačiu sugrįžimas į save, į tai, kas esu iš tikrųjų. Ilgą laiką ruošiausi ne tik muzikaliai, bet ir vidumi – per patirtis, suvokimus, per augimą. Ateinu į šį vakarą su didesniu ramybės jausmu, bet kartu ir su labai gyvu jauduliu. Man tai nuostabi patirtis, kurioje susitinka praeitis, dabartis ir tai, kas dar tik gimsta.
Ar ruošdamasi šiam pasirodymui atradote naujų dalykų savyje kaip atlikėja?
Taip, ir labai ryškių. Vienas svarbiausių suvokimų buvo tai, kad per laiką sukauptos žinios ir patirtis iš tikrųjų augina pasitikėjimą savimi. Dirbdama su gyvais muzikantais labai stipriai pajutau, koks tai gyvas, kvėpuojantis procesas. Jis moko ne tik profesionalumo, bet ir paleidimo – supratimo, kad ne viskas turi būti tobula. Kad būtent netobulume gimsta tikrumas, emocija, ryšys. Man tai labai svarbi pamoka kaip atlikėjai ir kaip žmogui.
Jūsų šeimos istorijoje bigbendas turi ypatingą reikšmę – jūsų senelis Romualdas Grabštas buvo pirmojo profesionalaus džiazo orkestro įkūrėjas Lietuvoje. Ką jums asmeniškai reiškia pasirodymas su Šiaulių bigbendu?
Man tai yra momentas, kuriame labai aiškiai susijungia tai, iš kur aš atėjau, ir tai, kur esu dabar. Senelis buvo žmogus, per kurį mano gyvenime atsirado muzika, džiazas, klausa ir tuo metu formavęsi įgūdžiai. Šiandien mano muzikinė kalba yra kitokia, bet tas pagrindas niekur nedingo – jis visą gyvenimą formavo mano klausą, pojūtį ir santykį su scena. Dabar jaučiuosi lankstesnė, nes dalykai ir pastabos, kurios buvo sakomos penkiolikmetei, šiandien įgauna visai kitą prasmę ir duoda rezultatus, kuriais labai džiaugiuosi. Tai ir yra etapas apie suvokimą, kaip dažnai neįvertiname to, ką turime, kol tai lengvai pasiekiama ranka, kol jaunas protas dar negalvoja taip giliai. Muzika vis dar yra ta vieta, kur tas ryšys jaučiasi aiškiausiai, todėl šis pasirodymas man yra labai sąmoningas grįžimas prie to ryšio ir jo įprasminimas šiandieniniame mano kelyje.
Šio vakaro svečias – Beatrich. Kuo ji jums artima kaip atlikėja ir scenos partnerė?
Man ji artima tuo, kad gyvenime ir scenoje su ja visada galiu būti tikra. Ji ne tik talentinga ir unikali atlikėja, bet ir draugė, iš kurios mokinuosi atsiverti ir pasitikėti. Nors ir gyvenimas apie pokyčius, kartais mokomės tiesiog to, kad nieko keisti nereikia – viskas su mumis gerai taip, kaip yra. Tas begalinis priėmimas gydo daug žaizdų, o kartu netikėtai gimsta naujos idėjos ir muzika. Man labai įdomu stebėti jos kūrybą ir laukiu, kada nauji kūriniai išvys dienos šviesą. Scenoje mūsų susijungimas ir pasirodymas man yra tarsi palaikymas, paskatinimas ir himnas tikrai draugystei – tokiai, kuri yra tikra, gyva ir atvira. Naujos dainos kartu dar neišleidome, kol kas ji skamba tik gyvai, nors labai laukiu, kada pagaliau galės išgirsti ir klausytojai!
Kas jus šiuo metu labiausiai įkvepia – muzikoje ir gyvenime?
Įkvėpimas pas mane ateina labai įvairiai. Kartais įkvepia viskas, kas gyva – mano mūza, meile, gamta, žmonės, jų istorijos. Kartais įkvepia mano pačios išgyvenimai, prisiminimai, skausmas, net kritimai. O kartais nebūna jokio kūrybinio įkvėpimo – ir aš tai priimu. Nes tai irgi proceso dalis. Net tyla kartais tampa labai garsi ir labai kalbanti. Aš mokausi pasitikėti procesu ir būti jame, koks jis bebūtų.
Ką norėtumėte, kad klausytojai išsineštų iš šio koncerto?
Aš tikiu, kad kiekvienas žmogus išsineša tai, ko jam tuo metu labiausiai reikia. Aš pati visą gyvenimą gyvenu, augu, klystu, krentu ir vėl keliuosi tam, kad galėčiau per muziką dalintis tuo, ką išgyvenau. Labiausiai – per balsą. Šiame koncerte aš atversiu savo širdį ir labai tikiuosi, kad klausytojai leis sau atverti savąją. Nes meilė, nuoširdumas ir tikras ryšys gydo – kartais net tyliai, bet labai giliai.
