Naujasis centras sudarys sąlygas užtikrinti visą infekcinių ligų diagnostikos ir gydymo paslaugų ciklą – nuo paciento priėmimo ir skubiosios pagalbos suteikimo iki sudėtingų infekcinėmis ligomis susirgusiųjų reanimacijos ir intensyviosios terapijos gydymo atvejų valdymo, laboratorinės diagnostikos, radiologinių tyrimų ir hemodializės paslaugų.
Modernus daugiau nei 22 milijonų eurų vertės projektas taps sisteminiu pokyčiu infekcinių ligų protrūkio atveju, orientuotu į pacientą, paslaugų kokybę bei visos sveikatos sistemos atsparumą.
Į pristatymo renginį susirinko Sveikatos apsaugos ir Finansų ministerijų, Europos Komisijos atstovai, svečiai iš įvairių Lietuvos miestų, miesto bei regiono gydymo įstaigų, projektą įgyvendinusių institucijų ir partnerių komandų nariai.
Sveikinimo kalbą nuo padėkos visiems pradėjęs laikinasis Respublikinės Šiaulių ligoninės direktorius Nerijus Rūkštelis teigė, kad svarbus vaidmuo įgyvendinant projektą teko instituciniam bendradarbiavimui, o sėkmę lėmė nuoseklus skirtingų grandžių darbas – ligoninės komandos, rangovo, CPVA ir Sveikatos apsaugos ministerijos.
Pasak direktoriaus, įgyvendinimo metu teko veikti ir lanksčiai prisitaikyti itin dinamiškoje aplinkoje – keitėsi statybų rinkos sąlygos, medicininės įrangos tiekimo grandinės, technologiniai sprendimai. Šis balansas tarp pokyčių valdymo ir strateginės krypties išlaikymo buvo esminis veiksnys, leidęs pasiekti galutinį rezultatą, atitinkantį tiek medicininius, tiek infrastruktūrinius reikalavimus.
Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje patarėja ekonomikos klausimais Lina Vatėnaitė pabrėžė šio projekto svarbą:
„Projektas ženkliai prisidės prie Lietuvos sveikatos apsaugos sistemos stiprinimo, medicinos darbuotojų sąlygų gerinimo ir užtikrins gyvybiškai reikalingas paslaugas pacientams.“
Ji prisipažino, jog ir asmeniškai labai džiaugiasi už Šiaulius, mat yra iš čia kilusi.
Savo buvimu renginį praturtino dviejų – Sveikatos apsaugos bei Finansų – ministerijų atstovai.
„Būti pirmu nėra paprasta – pirmu pasiekusiu tokį baigtumo lygį Lietuvoje, pirmu padaryti tuos darbus, kurie lyg ir visiems žinomi, tačiau privalo būti padaryti. Jūs parodėte vienybę nueidami ilgą, kupiną rizikų ir iššūkių kelią nuo EK lėšų skyrimo iki šio momento“, – pažymėdamas Respublikinės Šiaulių ligoninės lyderystę įgyvendinant projektą teigė LR Sveikatos apsaugos ministerijos Investicijų departamento vyresnysis patarėjas Darius Kremensas.
„Respublikinė Šiaulių ligoninė yra išskirtinė įstaiga mieste, pats didžiausias darbdavys regione, šiuo metu čia dirba 2416 žmonių, t. y. panašiai Ginkūnų dydžio bendruomenė. Miestui nepaprastai svarbu turėti tokią reikšmingą įstaigą ir net sakyčiau, mes, savivaldybė, mielai pasidalintume ar net užleistume pirmąją vietą pagal reikšmę mieste būtent Respublikinei Šiaulių ligoninei“, – sveikindamas susirinkusius teigė Šiaulių miesto vicemeras Justinas Švėgžda.
Nemaža sėkmės dalimi įgyvendinant projektą tapo rangovų indėlis į bendrą rezultatą. Dėkodamas už sklandų ir produktyvų bendradarbiavimą, įmonės „GILESTA“ direktorius Romas Paliulis laikinajam RŠL direktoriui įteikė simbolinį naujojo pastato raktą.
„Šiandien ne kartą išgirdome žodį „pirmi“, tad nepamirškite šio žodžio ir stenkitės visada ir visur lyderiauti savo pasirinktoje srityje“, – sakė R. Paliulis.
Renginio svečiais tapo gausus būrys miesto bei regiono gydymo, švietimo įstaigų ir savivaldybių vadovų, kurie negailėjo gerų žodžių ir džiaugėsi galimybe bendradarbiauti.
Akmenės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas projektą pavadino puikiu įrodymu, jog regionai gali būti lyderystės pavyzdžiu visai Lietuvai.
Kelmės rajono ligoninės direktorės Editos Brazienės kalba buvo itin jautri ir sentimentali. Prieš 45 metus Respublikinės Šiaulių ligoninės Chirurgijos korpuso įkūrėjų gretose buvo jos tėtis – gerbiamas vyr. gydytojas Zigmas Vaišvila, o ji pati drauge su savo sutuoktiniu šioje ligoninėje yra dirbusi daugiau nei 15 metų.
„Tėčiui Chirurgijos korpusas buvo lyg trečiasis vaikas šeimoje. Augome kartu su broliu, mažoji sesutė mirė labai anksti, tad Chirurgijos korpuso projekto kūrimas tėčiui tapo dar vienu kūdikiu jo gyvenime, kurį jis labai brangino. Todėl ir dabartiniam Respublikinės Šiaulių ligoninės direktoriui linkiu tokio pat jausmo“, – sakė E. Brazienė.
Miesto gydymo įstaigų vardu ligoninės bendruomenę sveikinęs Centro poliklinikos vadovas Mindaugas Maželis pabrėžė, kad nors sakoma, jog svarbiausia yra gydantis žmogus, tačiau šiuolaikiniame pasaulyje neatsiejama gydymo dalimi tampa tinkama įranga, instrumentai ir net aplinka.
Visi svečiai buvo pakviesti tapti iškilios akimirkos liudininkais, kuomet Respublikinės Šiaulių ligoninės kapelionui, kunigui Tomui Kedušiui palaiminus naująjį pastatą, svečiams pristatyta specializuota infrastruktūra.
Ji sudarys sąlygas operatyviai reaguoti į infekcinių ligų diagnostiką ir gydymą, formuoti atskirus pacientų gydymo algoritmus pandemijų atvejais ir kitų krizių metu, efektyviai mobilizuoti resursus bei užtikrinti stabilų paslaugų teikimą net esant padidintoms apkrovoms.
Šis Infekcinių ligų diagnostikos ir gydymo centras – tai ne tik naujas pastatas, bet ir kokybinis pasirengimo ekstremalioms situacijoms lygis, leidžiantis užtikrinti nenutrūkstamą sveikatos priežiūros paslaugų teikimą gyventojams.
Pacientams tai reiškia saugesnes, greitesnes ir kokybiškesnes paslaugas. Sukurtos sąlygos atskirti pacientų srautus, užtikrinti izoliaciją ir kartu nestabdyti kitų gydymo paslaugų.
Investicijos į tokią infrastruktūrą rodo ilgalaikį požiūrį – ne tik operatyviai reaguoti į ekstremalias situacijas, bet ir būti joms pasiruošus iš anksto.
Vienas kertinių centro pristatymo akcentų – iš esmės pergalvotas paciento kelias. Naujoji infrastruktūra leis ne tik modernizuoti gydymo procesus, bet ir juos organizuoti taip, kad kiekvienas etapas – nuo pirmojo kontakto iki gydymo pabaigos – būtų aiškiai struktūruotas, efektyvus ir saugus.
Naujose ligoninės erdvėse sukurtos atskiros pacientų judėjimo trajektorijos, izoliacinės erdvės, aiškiai atskirti funkciniai blokai.
Simboliška, kad Europos Sąjungos lėšomis finansuotas projektas pristatomas likus vos kelioms dienoms iki gegužės 9-osios, kai minima Europos diena.
Centras veiklą pradės etapais – gavus statybos užbaigimo aktą, atlikus pastato registravimo procedūras, gavus higienos pasus, atitinkamas licencijas ir kitus sveikatos priežiūros paslaugoms vykdyti būtinus dokumentus. Tik įgyvendinus visas teisės aktuose nustatytas procedūras, naujose patalpose bus pradėtos numatyta veikla.
Palaipsniui įveiklintas centras taps svarbia grandimi stiprinant Šiaurės Lietuvos sveikatos priežiūros sistemą – gerins paslaugų prieinamumą, gydymo kokybę ir užtikrins, kad regionas būtų geriau pasirengęs ateities iššūkiams.
Tai ilgalaikė investicija į regiono gyventojų sveikatą, paslaugų kokybę bei visos sistemos stabilumą ateityje.
