Palangiškis Tomas Viluckas – žurnalistas, redaktorius ir krikščioniško portalo Laikmetis.lt įkūrėjas bei žmogus, kuriam negalia nesustabdė svajonių ir tikslų. Visgi Tomas atvirai pripažįsta: be pagalbos jo kasdienybė būtų kur kas sudėtingesnė.
Kviečiama skaityti pokalbį su Tomu, kuriame jis dalijasi patirtimi apie asmeninio asistento paslaugą. Ši pagalba ženkliai palengvino jo kasdienybę ir iš dalies sugrąžino patį brangiausią dalyką – judėjimo laisvę.
Tomai, kaip šiandien laikotės? Kaip prasidėjo Jūsų rytas?
Kiekvienas rytas – vis nauja istorija. Pabudęs tikiuosi, kad nauja diena atneš staigmenų ir mielų akimirkų. Šįryt taip ir buvo, nes sulaukiau gerų žinių iš man brangių žmonių ir bičiulių.
Palangiškiai Jus pažįsta kaip atkaklų visuomenininką ir tvirtos valios žmogų, tačiau tiems, kurie Jūsų dar nepažįsta – gal galėtumėte papasakoti, kaip atrodo Jūsų kasdienybė ir kas Jus įkvepia?
Esu Tomas Viluckas, man 56-eri, gyvenu Palangoje. Esu žurnalistas ir redaktorius, tad viskas sukasi apie naujienas, įvykius ir informaciją. Vadovauju savo įkurtam krikščioniškam naujienų portalui Laikmetis.lt, tad veiklos tikrai netrūksta.
Tačiau žmogaus gyvenimas negali apsiriboti tik darbu. Mėgstu pasivaikščioti po savo mylimą Palangą, susitikinėti su įvairiais žmonėmis, dalyvauti visuomeniniuose bei kultūriniuose renginiuose. Mano pomėgių sąrašas platus: filmai, muzika, literatūra, sportas, filosofija, psichologija, politologija, teologija.
Esate labai aktyvus žmogus, tačiau dėl fizinės negalios judėjimas Jums – didelis iššūkis. Kaip Jūsų gyvenime atsirado asmeninis asistentas?
Kai Lietuvoje prasidėjo pilotinis asmeninio asistento projektas, sulaukiau skambučio su pasiūlymu prisijungti. Toliau sekė įprastos procedūros: poreikių vertinimas ir panašiai. Kasdienybėje tenka patirti didelių iššūkių, susijusių su judėjimo apribojimais, todėl be kito žmogaus pagalbos negaliu visavertiškai funkcionuoti.
Kaip Jūsų kasdienybė atrodė anksčiau, kol dar neturėjote pagalbos iš šalies?
Pagrindinis dalykas – visas pagalbos krūvis tekdavo artimiesiems, šeimos nariams. Atsiradus asmeniniam asistentui, padidėjo mobilumas, daugiau kasdienių gyvenimo funkcijų galiu atlikti savarankiškai.
Kaip užsimezgė Jūsų ryšys su asmeniniu asistentu? Ar tam reikėjo daug laiko?
Kadangi esu linkęs bendrauti, jokių problemų nekilo. Be to, geranoriškai sutikus „Dienvidžio“ administracijai, asistentą galėjau rinktis pats. Todėl jau pradiniuose darbo pokalbiuose galėjau įžvelgti savybes, reikalingas padėti būtent man. Esu įsitikinęs, kad asmeninio asistento pasirinkimas turėtų būti pati svarbiausia paslaugų gavėjo prerogatyva. Tam reikėtų tobulinti teisinę bazę ir socialinę sistemą, kad paslauga būtų kuo efektyvesnė.
Kokie darbai ar veiklos, kurias atliekate kartu, Jums yra patys svarbiausi?
Be abejo – mobilumas. Dirbantys artimieji tikrai neturi tiek galimybių padėti man būti judriam.
Jei reikėtų pasakyti vieną sakinį žmogui, kuris dvejoja ir nedrįsta prašyti asmeninio asistento pagalbos, ką jam tartumėte?
„Būk drąsus ir čiupk šansą, kurį tau siūlo gyvenimas!“
Kaltas baimės jausmas ir nepatogumas įsileisti nepažįstamą žmogų į savo gyvenimą, buitį, kasdienybę, peržengti privatumo erdves. Tačiau tai neišvengiama, nes jei ši paslauga teikiama kokybiškai – užsimezga draugystė ir tikras tarpasmeninis ryšys.
Bendrystė kuria realius pokyčius kasdienybėje. Žvelgiant į ateitį – ką norėtumėte pasakyti „Dienvidžio“ komandai ir visiems, kurie kasdien skiria savo laiką ir širdį šiam darbui?
Pirmiausia – kad jūsų darbas ir pastangos būtų vertinami ne tik morališkai, bet ir materialiai. Linkėčiau, kad keistųsi valandinio darbo įkainiai, būtų premijuojami savo darbui atsidavę asmeniniai asistentai. Taip pat linkiu darbuotojų, ateinančių čia iš pašaukimo, ypač jaunimo. Jiems tai būtų puiki galimybė save išbandyti.
Dėl asmeninio asistento paslaugos, kuri gali ženkliai palengvinti gyvenimą, kviečiama kreiptis: elektroniniu paštu: palanga@dienvidis.lt arba telefonu +37069491354
