Karštomis vasaros dienomis daugelis šeimininkų ieško būdų, kaip padėti augintiniams atsivėsinti, todėl vis dažniau kartu vyksta prie ežerų, upių ar kitų vandens telkinių. Tačiau veterinarijos gydytojai primena, kad maudynės ne visada yra saugios, o įsitikinimas, jog visi šunys puikiai plaukia, yra vienas dažniausiai girdimų mitų apie šunis.
„Dažnai girdime sakant, kad visi šunys moka plaukti, tačiau tai nėra tiesa. Kai kurios veislės vandenyje iš tiesų jaučiasi puikiai, tačiau kitoms plaukimas nėra įgimtas gebėjimas. Kaip ir žmonėms, vieniems tai sekasi geriau, kitiems reikia laiko išmokti, o kai kuriems plaukimas apskritai nėra komfortiškas“, – sako veterinarijos klinikos „CanisFelis“ vadovas Justas Kantoravičius.
Anot jo, puikiais plaukikais dažniausiai laikomi retriveriai, niufaundlendai ar portugalų vandens šunys, o trumpasnukiai, trumpakojai ar stambesnio sudėjimo šunys vandenyje pavargsta gerokai greičiau.
„Vienas dalykas yra plaukiantis retriveris, o visai kitas – anglų buldogas. Jų kūno ir snukučio sandara visai kitokia, todėl laikyti galvą bei nosį virš vandens jiems daug sunkiau“, – lygina veterinarijos specialistas.
Veterinaras pabrėžia, kad nereikėtų tikėtis, jog pirmą kartą prie ežero atvykęs šuo iš karto drąsiai puls į vandenį.
„Kai kuriuos augintinius plaukti tenka mokyti panašiai kaip vaikus – pamažu supažindinti su vandeniu, leisti apsiprasti seklumoje, skatinti, bet jokiu būdu neįmesti į gilesnę vietą. Tokia patirtis gali ne tik išgąsdinti šunį, bet ir sukelti pavojų jo sveikatai“, – aiškina veterinaras.
Pasak veterinaro, viena dažniausių vasaros maudynių bėdų – prarytas vanduo.
„Jeigu šuo plaukdamas gurkšteli vandens, jis gali pradėti kosėti. Dažniausiai tai būna trumpalaikė organizmo reakcija, tačiau jei kosulys nesiliauja, kvėpavimas tampa sunkesnis, augintinis vangsta ar atsiranda kitų nerimą keliančių požymių, reikėtų kuo greičiau kreiptis į veterinarijos gydytoją“, – perspėja J. Kantoravičius.
Specialistas atkreipia dėmesį, kad svarbu įvertinti ir patį vandens telkinį.
„Griežtai nerekomenduojame leisti šunims maudytis vandens telkiniuose, kuriuose matomas intensyvus dumblių žydėjimas. Tokie vandenys gali būti pavojingi tiek žmonėms, tiek gyvūnams. Riziką kelia ir užteršti vandens telkiniai“, – sako veterinarijos gydytojas.
Jis priduria, kad atsargiau elgtis reikėtų su vyresnio amžiaus, sergančiais, po operacijų atsigaunančiais ar antsvorio turinčiais augintiniais. Tokiems šunims ilgas plaukimas gali tapti pernelyg dideliu fiziniu krūviu, todėl pastebėjus, kad augintinis pavargo, sunkiau kvėpuoja ar pats siekia grįžti į krantą, reikėtų leisti jam pailsėti.
„Svarbiausia – stebėti patį augintinį, o ne vadovautis mitu, kad visi šunys yra puikūs plaukikai. Kiekvienas gyvūnas yra skirtingas, todėl ir jo galimybės vandenyje gali labai skirtis“, – sako jis.
Specialistas pabrėžia, kad maudynės ežere nėra tinkamas būdas atvėsinti saulėje perkaitusį šunį.
„Staigus atvėsimas organizmui gali sukelti papildomą stresą ir net pabloginti jo būklę. Pastebėjus, kad augintinis perkaito, pirmiausia jį reikėtų nuvesti į pavėsį arba vėsią patalpą ir vėsinti pamažu. Svarbiausia – vengti staigių temperatūros pokyčių“, – pataria veterinarijos klinikos „CanisFelis“ vadovas Justas Kantoravičius.
