Šių metų rezidencijoje dalyvavo tapytojas Ričardas Garbačiauskas, grafikė, scenografė ir performanso menininkė Reda Uogintienė, tapytojas ir performanso menininkas Arūnas Uogintas, grafikė Gabija Korsakaitė, videomenininkė Augustė Tomkutė, tarpdisciplininio meno kūrėjas Lukas Vigelis, Šiaulių dailės galerijos atstovės ir menininkės: vizualiojo meno kūrėja Danutė Vaitekūnaitė, grafikė Živilė Spūdytė-Blėdė bei Šiaulių dailės galerijos direktorė, menotyrininkė ir fotomenininkė Ernesta Šimkienė.
Sicilija nuo Antikos laikų buvo skirtingų civilizacijų susitikimo vieta – čia persipina graikų, romėnų, arabų, normanų ir Viduržemio jūros kultūrų palikimas. Tokiame daugiasluoksniame kultūriniame kontekste kuriantis menininkas neišvengiamai susiduria su platesnėmis Europos kultūros atminties temomis. Todėl rezidencija tampa ne tik kūrybos vieta, bet ir galimybe permąstyti savo santykį su bendru Europos kultūriniu paveldu bei šiuolaikinio meno vaidmeniu jį interpretuojant.
Rezidencijos metu menininkai susipažino su Italos miestelio ir platesniu Sicilijos kultūriniu, socialiniu bei gamtiniu kontekstu, susitiko su Sicilijoje kuriančiais menininkais ir vietos bendruomene. Kūrybinio proceso metu buvo kuriami piešiniai, tapybos, grafikos, fotografijos ir videomeno darbai, kuriuose atsispindi vietos žmonės, kraštovaizdis, kasdienio gyvenimo fragmentai ir asmeniniai menininkų santykiai su naujai patirta aplinka. Kūrybiniai rezidencijos rezultatai pristatyti keliose Italos ir Italos Marinos erdvėse, paverčiant miestelius atviromis šiuolaikinio meno galerijomis. Miesteliuose plevėsuoja specialiai rezidencijai sukurtos vėliavos su reziduojančių menininkų darbais. Vėliava nuo seno simbolizuoja tapatybę, bendruomenę ir vienybę, todėl šiuo atveju ji tampa kultūrinio dialogo bei draugystės tarp Lietuvos ir Sicilijos ženklu, kviečiančiu vietos gyventojus ir svečius tapti bendros meninės patirties dalimi.
Pro Loco Giovannello da Itala centre eksponuojami rezidencijos metu Sicilijoje sukurti ir menininkų iš Lietuvos atsivežti grafikos, tapybos bei fotografijos kūriniai. Darbai taip pat eksponuojami Italos miestelio erdvėse – gatvėse, ant pastatų fasadų, aikštėse ir kitose netikėtose miesto erdvėse. Tokiu būdu menas išeina už tradicinės galerijos ribų ir tampa neatsiejama miestelio kasdienybės dalimi, kviesdamas gyventojus ir lankytojus atrasti kūrinius natūralioje viešojoje erdvėje.
Rezidencijos globėja Sicilijoje, kultūros centro “Labas” įkūrėja Simona Crisafulli sako: „Kaip ir kasmet, mums didelis malonumas ir laimė sulaukti savo mažoje Italoje tiek talentingų, ryškių, unikalių Šiaulių krašto menininkų. Labai vertinu kiekvieno šviesą ir atvirumą naujiems pasauliams. Šiemet sulaukėme rekordiškai daug menininkų – net devynių. Ačiū Lietuvos kultūros institutui, LR Ambasadai Italijoje, ambasadorei Dalia Kreivienei ir Šiaulių miestui už šią suteiktą galimybę parodyti Šiaurės Lietuvos menininkų darbus italams, o menininkams savo kūryboje atrasti naujų spalvų per santykį su jiems neįprasta aplinka. Ilgametė bendrystė su itin novatoriškomis, ugdančiomis ir pasaulį gerinančiomis idėjomis pasižyminčia Šiaulių dailės galerijos komanda bei jos lydere Ernesta Šimkiene yra labai praturtinanti ir neabejotinai vietos kultūrą veikianti patirtis, kuria ypatingai džiaugiuosi – kaip asmuo ir kaip socioedukacinių veiklų ir kultūros centro “Labas” atstovė. Tikiu projektu ir tikiuosi šios vaisingos bendrystės tęstinumo“.
Ypač simboliška, kad penktoji rezidencija vykoą Lietuvos kultūros sezono Italijoje programos kontekste. Nedidelis Sicilijos miestelis Itala tapo vieta, kur šiuolaikinis Lietuvos menas natūraliai įsilieja į vietos gyvenimą, o kultūra tampa žmones jungiančia patirtimi. Susitikimas su tokia aplinka neišvengiamai keičia ir patį menininką. Atsiranda galimybė pažvelgti į savo kūrybą iš naujos perspektyvos, atsitraukti nuo įprastos profesinės rutinos, permąstyti savo santykį su vieta, kultūra ir žmogumi. Tokia patirtis dažnai tampa ne tik kūrinių atsiradimo prielaida, bet ir savarankiška meninio tyrimo dalimi. Šiaulių dailės galerija nuosekliai siekia, kad Šiaurės Lietuvos menininkai turėtų galimybę būti matomi tarptautiniame kontekste, o kartu į Lietuvą parvežtų naujas patirtis, idėjas ir profesinius ryšius.
Per penkerius metus „Labas Itala“ tapo ne tik menininkų rezidencija, bet ir nuosekliai plėtojamu tarptautinio bendradarbiavimo modeliu, kuriame kūryba gimsta iš vietos pažinimo, bendruomeninio dialogo ir kultūrinių patirčių mainų. Šiandien „Labas Itala“ yra reikšminga Lietuvos kultūros diplomatijos iniciatyva, liudijanti, kad tvarūs tarptautiniai ryšiai kuriami ne deklaracijomis, o nuosekliu darbu, bendromis patirtimis ir menu, gebančiu sujungti skirtingas kultūras.
Dalyvių atsiliepimai:
Živilė Spūdytė-Blėdė, viena iš rezidencijos koordinatorių sako: „Ši patirtis svarbi kaip mūsų veiklos refleksija. 2021 m. tik kūrėme viziją apie galimą kūrybos erdvę ir kultūrinius Šiaurės Lietuvos ir Sicilijos tiltus. Po penkerių metų galima apžvelgti poveikį. Per šį laiką pirminė idėja virto gyvu bendradarbiavimo tinklu, atvėrusiu naujas kūrybines galimybes menininkams, tyrėjams ir vietos bendruomenei. Užsimezgęs ryšys peraugo į ilgalaikę partnerystę, o pati iniciatyva tapo įrodymu, kad geografinis atstumas nėra kliūtis prasmingam dialogui.“
Tapytojas Ričardas Garbačiauskas: „Į Siciliją vykau, turėdamas tam tikrą nusiteikimą, nes pernai jau teko aplankyti šią nuostaią salą. Taip gimė kūrinių ciklas ,,Pakeliui į Siciliją’’. Rezidencijoje iš arčiau patyriau aplinkinių miestelių koloritą, stebėjau vietos gyventojų būdą. Aplinka išties įkvepia, ji kitokia, jauki, egzotiška. Labai veikia šiaurės šalies gyventojo emocinę būklę. Tikiuosi ateityje grįžti į šitą svetingą ir saulėtą kraštą. Dėkingas rezidencijos šeimininkams už jų rūpestį ir nuoširdumą.“
Menininkė Danutė Vaitekūnaitė: Ši rezidencija Italoje yra unikali vieta dialogui ir bendrystei, kur dvi, atrodo, nesusijusios bendruomenės gali pažinti viena kitą. Buvo įdomu pastebėti ne tik kultūrinius, socialinius skirtumus, bet ir įsitraukti į kaimelio gyvenimą, pajausti, kaip Sicilijos gamta ir istorija yra gyva. Kurdama stebėjau mieste ir kalnuose esančias spalvas, peizažus, koplytėles, ornamentus. Šiuos elementus sujungiau su Lietuvos spalvomis, mąsčiau apie mus vienijančias vertybes, spalvas. Buvimas Italoje man buvo neįkainojama proga iš vidaus susipažinti su regionu ir šiuo kaimeliu bei pamatyti, kokia svarbi vieta dialogui yra “Labas Itala”.
Video menininkė Augustė Tomkutė ir Lukas Vigelis: „Iš pažiūros nedidelis Italos miestelis užburia savo gyvenimu. Yra dvi pagrindės miestelio vietos, kur verda gyvenimas: pagrindinė miesto aikštė, šalia bažnyčios, kurią užkariauja vaikai, žaidžiantys futbolą vakare ir vos už kelių žingsnių esantis baras, kuriame susijungia visos kartos gyventojų, žaidžiančių sicilietiškomis kortomis ar stebinčių futbolo varžybas. Betarpis bendravimas ir šiltas ryšys tarp visų, su natūraliomis emocijomis ir karštu temperamentu, įkvepia sužinoti daugiau apie juos asmeniškai, įamžinti jų istorijas. Norisi parodyti, kokie jie yra unikalūs. Nors rezidencija Italos miestelyje prasidėjo nuo nedrąsių žvilgsnių su vietiniais ir vienas kito stebėjimo, savaitės bėgyje tai peraugo į šiltus mėginimus susikalbėti ir pažinti vieni kitus. Toks virsmas ir įsiliejimas į šio miestelio gyvenimą, įkvėpė mudviejų su Luku instaliaciją perkelti į „Labas Itala“ pastato langus.“
Grafikė Gabija Korsakaitė: „Tiesą pasakius, atvažiavusi negalvojau, kad mano tipo kūryba čia tiks, galvojau kaip darbus nuplauti ir pritaikyti prie saulėto kraštovaizdžio ir linksmų žmonių, tačiau išgirdusi vietines istorijas ir legendas supratau, kad kaip tik makabriški ir mistiški kūriniai gali skleistis ir mane tai įkvėpė toliau eksperimentuoti su savo grafikos stiliumi.“
Tapytojas, performanso menininkas Arūnas Uogintas: „Dar šiek tiek paskutinių štrichų… Baigta, dedu savo parašą eskizo kampelyje… Įsiamžinau – Labas Itala plenero Sicilijoje parodoje! O visai kitaip įsiamžino čia garbingi, turtingi Sicilijos šeimų žmonės: už nemažą mokestį Kapucinų vienuolynui sutikę po mirties būti mumifikuoti čia – Savokos kapucinų vienuolyno rūsyje. Kažkaip mes, žmonės vis norime palikti ženklą apie save, o kartais savo kūną kaip ženklą… Diskutuojame čia rytą prie kavos, išraiškingame siciliečio bute su Reda prieš karštą plenero dieną, o netoliese vėl savo šviežia lava primena apie save ką tik naujai prabudęs Etnos ugnikalnis…“
Ernesta Šimkienė, fotomenininkė, menotyrininkė, Šiaulių dailės galerijos direktorė: „Turime unikalią galimybę šiauriečius – Šiaulių menininkus trumpam intensyviam kultūrinio patyrimo laikui išlaipinti pietuose – Sicilijoje, nuostabiame Italos miestelyje. Tokią patirtį net sunku objektyviai įvardinti – sodrus kultūrinis palikimas ir nuostabi gamta sukelia savotišką kultūrinio šoko ir afekto būseną, bet ją išgyvenus imi kūrybiškai reflektuoti. Nors aš asmeniškai čia atvykau kaip projekto organizatorė ir įstaigos vadovė, leidausi ir į kūrybos lauką – stebėjau gamtinę Sicilijos aplinką ir ją fiksavau savo tęstiniame fotografijos cikle “Nyksmas”. Tai sunykusių, suždiūvusių augalų makropasaulis, faktūrų grožis, kuris labai skiriasi nuo jauno žaliuojančio augalo. Ten tarsi įsirašo augalo nueitas keliais, kuri metaforiškai gali būti lyginamas ir su žmogaus gyvenimu ir patirtimi. Labai džiaugiuosi šiuo asmeniškai pastaruoju metu labai retu kūrybiniu laiku sau.“
Dėl skrydžių sustabdymo veržiantis Etnos ugnikalniui, Lietuvos kultūros atašė Italijoje Laura Gabrielaitytė Kazulėnienė nebegalėjo atvykti į parodos pristatymą liepos 5 d., tačiau atsiuntė video pasveikinimą, išreikšdama didelį džiaugsmą dėl šio ilgalaikio projekto. Dėl ligos negalėjęs atvykti video sveikinimą taip pat perdavė Lietuvos Respublikos ambasados Italijoje Garbės konsulas Sicilijoje Alessandro Palmigiano.
Rezidencija yra „Cultura Lituana in Italia 2025–2026“ dalis.
Programą „Cultura Lituana in Italia 2025–2026“ įgyvendina Lietuvos kultūros institutas ir Lietuvos Respublikos ambasada Italijos Respublikoje.
Projekto veiklas finansuoja Šiaulių miesto savivaldybė ir Lietuvos kultūros institutas.
