Aleksandras Izgorodinas, „Citadele“ banko ekonomistas
Amerikos rinkėjai pristabdė Donaldą Trumpą. Europai ir Baltijos šalims šie rinkimų rezultatai mažina ilgalaikes rizikas, tačiau svarbu nepamiršti, kad artimiausi du mėnesiai vis dar gali atnešti nemažai neapibrėžtumo.
Antradienį vykusiuose JAV vidurio kadencijos rinkimuose demokratai iškovojo daugumą tiek Atstovų Rūmuose, tiek Senate. Trečiadienio rytą jie turėjo apie 54 iš 100 vietų Senate ir daugiau nei 218 vietų, reikalingų daugumai Atstovų Rūmuose. Tai pirmas kartas per 20 metų, kai pareigas einantis prezidentas vidurio kadencijos rinkimuose praranda kontrolę abiejuose Kongreso rūmuose.
Rinkimų rezultatus daugiausia nulėmė pragyvenimo išlaidų klausimas. Jie taip pat neigiamai įvertino aukštas kainas, dėl duomenų centrų augančias elektros energijos sąskaitas, karą su Iranu ir prekybos karus.
Stabdis, bet ne apsisukimas 180 laipsnių
Vertinant šių rinkimų reikšmę, svarbiausia suprasti, ką Kongresas gali ir ko negali padaryti. Kongresas kontroliuoja biudžetą ir gali tirti vyriausybės veiklą, tačiau negali atmesti prezidento veto be dviejų trečdalių balsų daugumos. Todėl Vašingtone greičiausiai matysime politinį akligatvį, o ne esminį politikos krypties pokytį.
Fiskalinė politika
Naujų mokesčių mažinimų, finansuojamų didesniu biudžeto deficitu, neturėtų būti. Būtent todėl krito JAV obligacijų pajamingumai, nes rinkos tikisi mažesnio naujo skolinimosi poreikio. Kita vertus, didėja federalinės valdžios veiklos sustabdymo rizika, nes dabartinis finansavimas baigiasi gruodžio 11 dieną.
Muitai
Nėra pagrindo tikėtis, kad jie išnyks. Po to, kai Aukščiausiasis Teismas vasarį panaikino Trumpo nepaprastosios padėties muitus, administracija juos atkūrė remdamasi kitais prekybos įstatymais, kuriems Kongreso pritarimas nereikalingas. Dalis Volstrito analitikų netgi prognozuoja naujus muitus artimiausiomis savaitėmis.
Iranas
Nuo sausio Kongresas galės riboti karo finansavimą, kuris jau kainavo apie 47 mlrd. JAV dolerių. Vis dėlto didžiausia rizika slypi laikotarpyje iki tol. Prezidentas užsiminė, kad po rinkimų galėtų atnaujinti smūgius Iranui, o tai reikštų didesnes naftos kainas.
Dirbtinis intelektas ir duomenų centrai
Ši tema rinkimuose buvo gerokai svarbesnė, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. JAV namų ūkių elektros energijos kainos nuo 2024 m. išaugo beveik 10 proc. Todėl tikėtina daugiau Kongreso klausymų, griežtesnė priežiūra ir didesnis spaudimas duomenų centrams patiems padengti savo energijos poreikių sąnaudas. Tai reikštų papildomas išlaidas dirbtinio intelekto infrastruktūros plėtrai.
Ukraina ir NATO
Demokratai žada spartesnę karinę pagalbą Ukrainai ir griežtesnę planų mažinti JAV karių skaičių Europoje priežiūrą. Tačiau prezidento veto išlieka svarbiu veiksniu, ribojančiu tai, ką Kongresas galėtų realiai įgyvendinti.
Europa gauna sąjungininkų Vašingtone, bet ne veto teisę
Europos Sąjungai svarbiausia žinia slypi ne prekyboje, o saugumo srityje.
JAV muitai daugumai ES prekių išlieka apie 10 proc., o automobiliams, jų dalims ir vaistams taikomas 15 proc. tarifas. Taip pat niekur nedingo grėsmė įvesti 25 proc. muitus dėl ES taikomų skaitmeninių mokesčių. Todėl Europos eksportuotojams kol kas nereikėtų tikėtis reikšmingų palengvinimų.
Kur kas daugiau nuspėjamumo atsiranda gynybos politikoje. Demokratų kontroliuojamas Kongresas greičiausiai priešinsis bandymams mažinti JAV įsipareigojimus NATO ir nuosekliau rems Ukrainą. Vis dėlto Europa neturėtų lėtinti pastangų stiprinti savo strateginę nepriklausomybę. Šio Kongreso kadencija truks tik dvejus metus, o JAV politinė kryptis 2028 metais gali vėl pasikeisti. NATO tikslas gynybai skirti 5 proc. BVP išlieka toks pat aktualus.
Ne mažiau svarbus ir energetikos kanalas. Europa importuoja daug amerikietiško dyzelino ir suskystintųjų gamtinių dujų. Vasarą Baltieji rūmai svarstė galimybę riboti dyzelino eksportą, o tai būtų padidinę kuro kainas Europoje. Kadangi dabar šią iniciatyvą remia mažiau respublikonų iš žemės ūkio valstijų, tokio scenarijaus rizika atrodo mažesnė, tačiau galutinis sprendimas vis tiek lieka prezidento rankose.
Baltijos šalys: stebėkime kuro kainas, o ne muitus
Tiesioginis poveikis Baltijos šalių ekonomikoms per prekybą išlieka nedidelis. JAV nuperka apie 2,5 proc. Latvijos prekių eksporto, 3 proc. Estijos ir kiek mažiau nei 5 proc. Lietuvos eksporto. Eksportas į JAV mažėjo jau praėjusiais metais: maždaug 5 proc. Lietuvoje ir Latvijoje bei beveik penktadaliu Estijoje. Šie rinkimai muitų, su kuriais susiduria eksportuotojai, nekeičia, todėl nesukuria nei papildomos naudos, nei papildomos žalos.
Mažoms ir atviroms ekonomikoms, tokioms kaip Baltijos šalys, kur kas svarbesni yra netiesioginiai poveikio kanalai.
Pirma – energijos kainos. Jeigu JAV iki naujojo Kongreso darbo pradžios sausį eskaluotų konfliktą su Iranu, naftos ir dyzelino kainos kiltų. Tai tiesiogiai didintų infliaciją Baltijos šalyse ir neigiamai paveiktų transporto, logistikos bei žemės ūkio sektorius. Jei nuo 2027 metų Kongresas sugebėtų apriboti karo finansavimą, ši rizika sumažėtų.
Antra – tiekimo grandinės. Lietuvos, Latvijos ir Estijos įmonės JAV muitų poveikį daugiausia jaučia per savo klientus Vokietijoje ir Skandinavijoje. Šis spaudimas niekur nedingsta.
Trečia – saugumas. Šią vasarą JAV karių rotacijos Lietuvoje ir Estijoje baigėsi nesulaukus patvirtintų pamainų. Kongresas, aktyviau prižiūrintis karių mažinimo planus Europoje, pagerintų regiono saugumo perspektyvas. Tai svarbu tiek investuotojams, tiek Baltijos šalių turto rizikos premijoms.
Ketvirta – euras. Silpnesnis doleris reiškia pigesnį importą ir padeda kontroliuoti infliaciją, tačiau kartu šiek tiek mažina Baltijos šalių eksporto konkurencingumą už Europos Sąjungos ribų.
Trumpai
|
Tema |
JAV |
Europos Sąjunga |
Baltijos šalys |
|
Muitai |
Išlieka; iki sausio galimi nauji |
Apie 10 proc. daugumai prekių, 15 proc. automobiliams ir vaistams |
Pokyčių nėra; tiesioginis poveikis nedidelis |
|
Fiskalinė politika |
Politinis akligatvis, naujų mokesčių mažinimų nebus, gruodžio 11 d. – vyriausybės veiklos sustabdymo rizika |
Mažesni JAV obligacijų pajamingumai, silpnesnis doleris |
Pigesnis importas, stipresnis euras |
|
Karas su Iranu |
Nuo sausio Kongresas gali riboti finansavimą |
Pagrindinė rizika – naftos kainos |
Labiausiai paveikiamos kuro kainos ir infliacija |
|
Dyzelino eksporto draudimas |
Mažesnis politinis spaudimas, tačiau sprendimas lieka Baltiesiems rūmams |
Mažesnė dyzelino kainų šuolio rizika |
Palengvėjimas transporto ir žemės ūkio sektoriams |
|
Ukraina |
Spartesnė pagalba, daugiau priežiūros |
Mažesnis spaudimas pakeisti JAV paramą |
Geresnės saugumo perspektyvos |
|
NATO ir JAV kariai |
Griežtesnė karių mažinimo Europoje priežiūra |
Gynybos stiprinimas vis dar būtinas |
Spaudimas atkurti JAV karių rotacijas |
|
Dirbtinis intelektas ir duomenų centrai |
Daugiau priežiūros, didesnės elektros energijos sąnaudos |
Mažiau trinties dėl technologijų reguliavimo |
Tiesioginis poveikis nedidelis |
|
Apibendrinant |
Stabdis Trumpui, bet ne apsisukimas 180 laipsnių |
Šiek tiek teigiamas |
Šiek tiek teigiamas; rizika – artimiausi du mėnesiai |
Europai ir Baltijos šalims šie rinkimų rezultatai mažina ilgalaikes rizikas: mažėja tikimybė, kad JAV staiga atsitrauks nuo NATO ir Ukrainos rėmimo, taip pat mažėja fiskalinio neatsakingumo Vašingtone rizika. Tačiau tai nereiškia laisvosios prekybos su JAV sugrįžimo ir nepanaikina poreikio Europai stiprinti savo savarankiškumą.
Didžiausias išbandymas laukia iki sausio 3 dienos, kai darbą pradės naujasis Kongresas. Iki tol prezidentas išsaugo plačią veiksmų laisvę tiek muitų, tiek Irano klausimais. Todėl Baltijos šalių verslui artimiausius du mėnesius svarbiausias rodiklis bus ne JAV muitų tarifas, o naftos ir dyzelino kainos.
