Klausimas:
Planuojame tuoktis ne Lietuvoje, nors abu esame Lietuvos piliečiai ir čia gyvename. Ar mūsų šalyje pripažįstama užsienyje įregistruota santuoka?
Atsako teisingumo ministras Juozas Bernatonis
Lietuvoje pripažįstamos tik tos užsienio valstybėje sudarytos santuokos, kurios pagal santuokos sudarymo vietos teisę laikomos galiojančiomis.
Jeigu užsienio valstybėje, kurioje sutuoktiniais laikomi tik susituokę valstybinėse institucijose, atlikta bažnytinė santuokos ceremonija, bet sutuoktiniai neįregistravo civilinės santuokos, toje užsienio valstybėje jie nelaikomi sutuoktiniais, todėl ir Lietuvoje nebus galima pripažinti jų užsienio valstybėje sudarytos bažnytinės santuokos. Tai aktualu besituokiantiems tokiose valstybėse kaip Prancūzija, Vokietija, Rusija.
Kai kur, kaip ir Lietuvoje, pripažįstama bažnytinė santuoka, jei ji sudaryta laikantis tam tikrų sąlygų, pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje, Švedijoje, Suomijoje, Latvijoje. Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, islamiškose valstybėse, apskritai galima tik bažnytinė santuoka, kadangi civilinė santuoka neegzistuoja.
Lietuvoje pripažįstamos tik tos užsienio valstybėje sudarytos santuokos, kurios įregistruotos nepažeidžiant sąlygų, kurioms esant Lietuvoje apskritai draudžiama tuoktis. Santuoka gali būti sudaryta tarp skirtingos lyties asmenų, sutuoktiniai vienas kitam negali būti artimieji giminaičiai, santuokos sudarymo metu abudu sutuoktiniai turi būti nutraukę ankstesnes santuokas, jeigu jie tuokiasi ne pirmą kartą ir pan. Pavyzdžiui, santuoka, sudaryta kitoje valstybėje su neišsituokusiu asmeniu, Lietuvoje nebūtų pripažįstama.
Po santuokos įregistravimo užsienio valstybėje piliečiai Lietuvoje turi atlikti užsienio valstybėje sudarytos santuokos įtraukimo į apskaitą procedūrą. Atlikus šią procedūrą, sutuoktiniams išduodamas lietuviškas santuokos liudijimas, o pakartotinai tuoktis Lietuvoje nebereikia, nes šios procedūros metu pripažįstama užsienio valstybėje sudaryta santuoka. Santuokos pradžia laikoma užsienio valstybės institucijos išduotame santuokos liudijime nurodyta data.
Užsienyje santuoką sudariusiems asmenims reikėtų kreiptis į civilinės metrikacijos įstaigą pagal deklaruotą gyvenamąją vietą, o jei asmuo neturi gyvenamosios vietos Lietuvoje – į paskutinės gyvenamosios vietos civilinės metrikacijos įstaigą arba į Vilniaus miesto civilinės metrikacijos įstaigą. Reikia pateikti tinkamai įformintą užsienio valstybės išduotą santuokos sudarymo dokumentą bei sutuoktinių asmens tapatybės dokumentus.
Lietuva savo iniciatyva informacijos apie tai, kokiose valstybėse Lietuvos piliečiai sudarė santuoką, negali rinkti. Jeigu Lietuvos piliečiai nepraneša apie užsienyje sudarytą santuoką, mūsų valstybės registruose neatsiranda informacija apie tai, kad jie susituokė užsienyje. Tokiu atveju gali susidaryti klaidingas įspūdis, kad asmuo, Lietuvoje nepranešęs apie užsienyje sudarytą santuoką, gali ir toliau laikyti save nevedusiu ar neištekėjusia.
Vis dėlto, nepranešimas apie užsienyje sudarytą santuoką nėra priemonė išvengti iš santuokos kylančių turtinių pasekmių – net jei kurį laiką Lietuvos institucijoms ir nebūtų žinomas santuokos sudarymo faktas, jis gali paaiškėti bet kada vėliau, ypač kilusio turtinio ginčo metu. Teisme įrodžius santuokos faktą, gali paaiškėti tam tikri sutuoktinio įsipareigojimai kitam sutuoktiniui ar netgi sutuoktinio kreditorių atžvilgiu.
Tinkamai neįvykdžius pareigos informuoti Lietuvą apie užsienyje sudarytą santuoką, visa atsakomybė ir neigiamos pasekmės, jeigu tokių atsiranda, tenka patiems piliečiams. Taigi, siekiant išvengti galimų neigiamų pasekmių, vertėtų kiek įmanoma greičiau informuoti atsakingas institucijas apie užsienio valstybėje sudarytą santuoką.
Šiame atsakyme pateikiama tik bendro pobūdžio informacija, kuri neturėtų būti vertinama kaip oficialus teisės aiškinimas ar konkrečiu atveju priimtas sprendimas.
Daugiau informacijos teisinio švietimo klausimais ieškokite Teisingumo ministerijos interneto svetainėje http://www.tm.lt/klausimai/duk
