Europos Sąjungos aviacijos saugos agentūros (EASA) duomenimis, aviacija yra atsakinga už maždaug 2,5 proc. viso pasaulyje išmetamo anglies dioksido kiekio. Nors šis skaičius, palyginti su bendromis transporto sektoriaus šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijomis, nėra didelis, sektorius yra įsipareigojęs rodiklį nuosekliai mažinti. Šiam tikslui pasiekti bendradarbiauja ne tik aviacijos sektoriaus atstovai, bet ir kitų pramonės šakų įmonės.
Sprendimai, atliepiantys iššūkius
Remiantis naujausia Europos aviacijos aplinkosaugos ataskaita (angl. European Aviation Environmental Report), aviacijos sektoriui artimiausiais dešimtmečiais netrūks iššūkių mažinant poveikį aplinkai. Viena iš to priežasčių – lėtesnė nei tikėtasi vandenilio technologijų plėtra. „Financial Times“ duomenimis, anksčiau prognozuota, kad vandenilio varomi lėktuvai padės sumažinti emisijas apie 20 proc., tačiau dabar tikimasi tik 6 proc. indėlio dėl technologinių iššūkių ir vėluojančios jų integracijos į rinką.
Naujausia Europos aviacijos aplinkosaugos ataskaita pabrėžia būtinybę didinti tvaraus aviacinio kuro (angl. Sustainable Aviation Fuel) naudojimą, optimizuoti oro eismo valdymą bei diegti efektyvesnes technologijas. Tai padėtų sumažinti ne tik anglies dioksido emisijas, bet ir triukšmo bei oro taršos poveikį. Tačiau norint pasiekti realius pokyčius, reikės ne tik naujų inovacijų, bet ir glaudaus bendradarbiavimo tarp oro linijų, valstybių institucijų ir technologijų kūrėjų.
„Komercinėje aviacijoje būtina atsigręžti į technologines inovacijas, kurios gali padėti sumažinti anglies dioksido emisijas ir padidinti efektyvumą. Vis dėlto, labai svarbu užtikrinti, kad šios naujovės būtų ne tik draugiškesnės aplinkai, bet ir saugios, kadangi saugumo užtikrinimas šiame sektoriuje yra kritiškai svarbus,“ – teigia VILNIUS TECH Antano Gustaičio aviacijos instituto dekanas Linas Juknevičius.
Juknevičiaus teigimu, šiuo metu viena efektyviausių priemonių, mažinančių aviacijos sektoriaus poveikį aplinkai, yra tvaraus aviacinio kuro naudojimas. Šis kuras gali gerokai sumažinti anglies dioksido emisijas, lyginant su tradiciniais iškastiniais degalais.
Pokyčius skatina sektoriaus dalyviai
Prie tvarumo pokyčių aviacijos sektoriuje aktyviai prisideda ir tarptautinės bendrovės. Vienas iš tokių pavyzdžių – tarptautinės logistikos bendrovės DHL ir „Neste“ partnerystė. DHL, siekdama iki 2050 m. pasiekti nulinę logistikos emisiją, pranešė apie pradėtą bendradarbiavimą su pasaulyje pirmaujančia tvaraus aviacijos kuro ir dyzelino iš atsinaujinančių žaliavų gamintoja „Neste“. Pastaroji logistikos bendrovei tieks tvarų aviacinį kurą ir iš perdirbtų žaliavų pagamintą dyzeliną „Neste MY Renewable Diesel“ (HVO100).
Tam, kad DHL galėtų pasiekti savo oro transporto tvarumo tikslus, šalys sukurs komercinį modelį, pagal kurį iki 2030 m. DHL iš „Neste“ palaipsniui įsigis apie 300 000 tonų gryno, t. y. nesumaišyto tvaraus aviacinio kuro, per metus, bendrovė taip pat galės parduoti ir pirkti papildomus jo kiekius. Toks sprendimas, pasak „Neste Lietuva“ vadovės Julijos Matisonės, prisideda prie anglies dioksido emisijų mažinimo ir suteikia galimybę aviacijos bendrovėms veiklos modelį transformuoti į tvaresnį.
„Norint pasiekti realių tvarumo pokyčių transporto pramonėje, būtina integruoti kompleksinius sprendimus ir užtikrinti glaudų sektoriaus dalyvių bendradarbiavimą. Didžiuojamės partneryste su DHL, kuri, tikimės, leis prisidėti ne vien prie bendrovės tvarumo tikslų, bet ir aktyvaus viso sektoriaus judėjimo link nulinės emisijos “, – sako J. Matisonė.
„Neste MY“ tvarus aviacinis kuras per visą gyvavimo ciklą sumažina šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas iki 80 proc.*, palyginti su tradiciniu reaktyviniu kuru. Jis gaminamas iš 100 proc. atsinaujinančių žaliavų, tokių kaip panaudotas maisto ruošimo aliejus ir gyvūnų riebalų atliekos. „Neste MY“ tvarus aviacinis kuras turi komercinio naudojimo sertifikatą ir gali būti maišomas su tradiciniu reaktyviniu kuru.*
Lietuva imasi veiksmų
Lietuvos aviacijos gairės, parengtos remiantis Nacionaline klimato kaitos valdymo politika, numato svarbius pokyčius, siekiant iki 2030 m. reikšmingai sumažinti poveikį aplinkai, o iki 2050 m. pasiekti visišką ekonomikos neutralumą klimatui, atsisakant iškastinio kuro.
Pirmiausia, bus siekiama, kad oro uostų ir oro navigacijos veikla būtų kuo labiau klimato atžvilgiu neutrali, imantis įvairių priemonių, tokių kaip energijos naudojimo efektyvumo didinimas ir anglies dioksido emisijų mažinimas.
Be to, numatyta, kad iki 2030 m. 6 proc. skrydžių bus vykdomi naudojant tvarius aviacinius degalus, o ilgainiui šis rodiklis turėtų pasiekti 66 proc.. Tai prisidės prie žymiai mažesnės anglies dvideginio emisijos aviacijos sektoriuje.
Gairėse nurodoma, kad taip pat bus įgyvendinamos priemonės, mažinančios oro uostų triukšmą. Dėl žiedinės ekonomikos principų taikymo bus skatinama mažinti atliekų kiekį, efektyviau naudoti išteklius ir mažinti taršą, taip prisidedant prie aplinkai draugiškesnės aviacijos plėtros.
*) Kai naudojamas grynas (t. y. nesumaišytas) ir apskaičiuojamas pagal nustatytas gyvavimo ciklo vertinimo (GCA) metodikas, pavyzdžiui, CORSIA metodiką
