Lapkričio 5 d. „Europos namuose“ Vilniuje vyko visuomenės ir ekspertų diskusiją „Blaivybė keliuose: realybė ar utopija?“ Renginys sulaukė didelio susidomėjimo, ypač Kražiuose įvykusių nusikaltimų kontekste išsakytas mintis pristatė žiniasklaidos priemonės.
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, Lietuva yra trečia Europos Sąjungoje pagal suvartojamą alkoholio kiekį vienam gyventojui, o alkoholio vartojimas lemia itin daug žūčių ir sužeidimų mūsų keliuose. Nors ši problema – visų pirma pačių valstybių rūpestis, Europos Parlamentas ir kitos ES institucijos siekia, kad žmonės keliuose jaustųsi saugesni. Ketvirtadienį „Europos namuose“ apie tai diskutavo politikai, pareigūnai ir visuomenės atstovai.
Siekdama mažinti žūčių ir sužeidimų skaičių ES įpareigojo tobulinti automobilius, kelius ir eismo saugos technologijas, nustatė vairuotojų darbo laiko reikalavimus, taip pat įpareigojo valstybes keistis informacija apie svarbiausius pažeidimus. Teisės aktą pastarąja tema šių metų pavasarį patvirtino Europos Parlamentas.
Europarlamentarai susirūpinę tuo, kad Lietuvoje ir kai kuriose kitose ES šalyse daugiau kaip 10 proc. gyventojų rizikingai vartoja alkoholį. „Bendros ES alkoholio strategijos nebėra, ir tai visų ES institucijų darbo minusas“, – pažymėjo EP narys Bronis Ropė, ragindamas komisarą Vytenį Andriukaitį priimti naują šios srities strategiją. Pasak europarlamentaro, kai Europa pradeda ką nors reguliuoti, mes pykstame, kad Europa kišasi, o kai tai paliekama reguliuoti pačioms valstybėms – priekaištaujame, kad Europa nesirūpina. Kaip gerą europinio reguliavimo pavyzdį politikas paminėjo neseniai įsigaliojusią Tabako direktyvą, kuri „tikrai pakeitė mūsų aplinką, nors buvo labai daug kalbų ir pasipriešinimo“.
Ropė pastebėjo, kad alkoholis Lietuvoje pasiekiamas pernelyg lengvai. Jis ragino uždrausti alkoholio reklamą, neleisti prekiauti alkoholiu degalinėse, o stipriaisiais gėrimais prekiauti tik specializuotose parduotuvėse. „Kitąmet Seimo rinkimai, todėl dabar nelabai palankus laikas griežtoms priemonėms, bet gal ką nors politikai ir ryšis padaryti visuomenės labui“, – pridūrė kalbėtojas. Jis taip pat kvietė atkreipti dėmesį į sparčiai plintantį narkotikų vartojimą.
„Atėjo laikas pasakyti tai, ko iki šiol nedrįsome: alkoholio vartojimas Lietuvoje yra problema numeris vienas“, – pažymėjo Lietuvos vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis. Jis ragino mažinti alkoholio prieinamumą ir diskutuoti dėl specializuotų parduotuvių poreikio. „Ekonominis svertas ir verslo interesas čia neturi būti stipresnis už socialinius argumentus“, – teigė ministras. Pasak jo, „kažkas tikrai negerai mūsų visuomenėje, jei tik per alkoholį ir visuomenės girdymą gebame palaikyti degalinių ar kavinių verslą“. Politikas minėjo ir svarstomus konkrečius sprendimus: įteisinti nulinę tolerancijos ribą vairavimui išgėrus, patobulinti vairuotojų rengimą, gerokai padidinti draudimo įmokas tiems, kurie vairavo apsvaigę, o dalį alkoholio akcizų skirti prevencijai bei reabilitacijai.
„Priemonės žinomos: kaina, prieinamumo ribojimas, reklamos draudimas, vairuotojų mokymas, visuomenės švietimas“, – pritaria Baltijos šalių tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos prezidentas prof. Aurelijus Veryga. Jo įsitikinimu, nulinė alkoholio tolerancijos riba visiems vairuotojams „būtų žinia socialiems, atsakingiems žmonėms, kurie vis dėlto yra žmogiški ir daro klaidų“. Siekiant sustabdyti karą keliuose, sektinas Skandinavijos šalių pavyzdys. Juk ir mūsų šalyje galime baudas už vairavimą išgėrus padaryti priklausomas nuo pajamų, įteisinti vadinamąsias „alkoholio spynas“ automobiliuose, o prieš sugrąžinant vairuotojo teises griežčiau kontroliuoti, ar žmogus pasitaisė.
Blaivios gyvensenos puoselėtojas, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis dalijosi patirtimi ir pavyzdžiu, kad darant, tikrai galima padaryti tiek bendruomenių, kaip Naisiai, tiek savivaldybių, kaip Šiaulių, Kėdainių rajonai, tiek visos šalies mastu. Dalyvius sužavėjo konkretūs įkvepiantys pavyzdžiai, kaip įmanoma žmones pratinti prie blaivios gyvensenos.
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas siūlė privalomai įrengti „alkoholio spynas“ pirmiausia keleiviniame transporte ir sunkvežimiuose, o sulaikytus girtus vairuotojus įpareigoti įrengti šią spyną savomis lėšomis. Kitas Seimo narys ir praeityje garsus lenktynininkas Stasys Brundza atkreipė dėmesį, jog vairuotojo pažymėjimas ir dabar negali būti išduotas nuo alkoholio priklausomam žmogui, tačiau priklausomybių centrai negauna informacijos iš policijos ir nežino, kurie vairuotojai gali kelti pavojų.
„Girtus vairuotojus reikėtų ženklinti kaip vairuotojus naujokus, tik ženklas turi rodyti, kad jis buvo pagautas neblaivus“, – diskusijoje iš salės pasiūlė ūkininkas Algirdas Mačiulaitis. Jo manymu, Lietuvoje turėtų būti vienas telefono numeris, skirtas išsikviesti vairuotoją, kuris prireikus parvairuotų automobilį. Kalbėtojas taip pat išsakė priekaištų specialiosioms tarnyboms, kurios ne visada tinkamai reaguoja į pranešimus apie apsvaigusį vairuotoją.
Nacionalinio tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktoriaus pavaduotoja Gražina Belian informavo, jog kitąmet pradės veikti valstybinis sveikatos fondas, kurio lėšos bus skiriamos prevencijai, moksliniams tyrimams ir socialinei reklamai. Ji taip pat pažymėjo valstybinio ir nevyriausybinio sektorių bendradarbiavimo svarbą.
Sveikos ir blaivios gyvensenos propaguotojas Juozas Dapšauskas atkreipė dėmesį į paskutines aktualijas – bandymą nukelti draudimą pardavinėti alkoholį degalinėse, kuris turi įsigalioti nuo kitų metų pradžios. Šis klausimas jau įtrauktas į antradienio plenarinio posėdžio darbotvarkę kaip rezervinis. Išsakydamas savo pastebėjimą jis ragino visus žmones stebėti šiuos įvykius, kurių sprendimų išdavoje ir turime tiek užmuštų ir suluošintų žmonių. Taip pat svarbu viešinti tuos seimo narius, kurie balsuoja įtakojami alkoholio pramonės lobistų.
Diskusijos dalyviai sutiko, kad Lietuva privalo imtis neatidėliotinų veiksmų sustiprinti blaivybę ir saugumą keliuose. Europarlamentarų sprendimai ir iniciatyvos šioje srityje labai svarbios, tačiau tam, kad būtume saugesni, pirmiausia turime pasistengti patys.
