Bernarda KAČINSKAITĖ
Ūkininkų Raselės ir Stasio Astrauskų sodyba Užvenčio seniūnijos Kunigiškių kaime pripažinta gražiausiu Kelmės rajono vienkiemiu. Pieninių karvių bandą laikantys, nemažai žemių dirbantys ūkininkai „Metų ūkio“ konkurse liko treti.
Darbštūs, grožį puoselėjantys žmonės spėja pavyzdingai tvarkytis ir ūkyje, ir namuose, randa laiko ir pomėgiams. Ūkininkai daug metų šoka liaudiškų šokių kolektyve. Raselė – ir rankdarbių meistrė.
Kunigiškių kaime įsikūrę ūkininkai Raselė ir Stasys Astrauskai maždaug hektarą užimančią sodybos teritoriją pavertė žaliuojančiu, žydinčiu, ramumą teikiančiu kampeliu su iš tolo spindinčia tvenkinio akimi. Netoli Užvenčio esantiems Kunigiškiams dosni ir pati gamta, vaizdingas kraštovaizdis su Žemaitijai būdingomis kalvelėmis, išsiraizgiusia Venta.
Raselė Astrauskienė pasakojo, jog Kunigiškių kaime gyveno ir jos seneliai, ir ji pati čia yra gimusi. Todėl gražinti, puoselėti savo gimtinę ūkininkei – vienas malonumas. Be to, moteris labai myli gėles, daug ir įvairių jų augina tiek viduje, tiek ir lauke. Gėlės ir kiti augalai auga tarp akmeninių akcentų, prie tvenkinio, gyvenamųjų ir net gamybinių pastatų.
Kiekvienas augalėlis, pasak R. Astrauskienės, prašyte prašosi meilės ir priežiūros. Tačiau daugiausia laiko užima vejos pjovimas. Tuomet į nedidelį traktoriuką sėda Stasys, kuris ir sukiojasi po didžiulę teritoriją. Kol visą plotą nupjauna, visą dieną neretai ir užtrunka.
R. ir S. Astrauskai užaugino dukras Vaidą ir Donatą bei sūnų Andrių, sulaukė anūkų. Vaikai į Kunigiškius atskuba ne tik ilsėtis ir mėgautis vienkiemio privalumais, bet ir į talką tėvams prie darbų.
Labai užsiėmę ūkininkai randa laiko ir savo pomėgiams. Abu jau daugelį metų šoka liaudiškus šokius Užvenčio kultūros centro šokių 
kolektyve. Raselė – rankdarbių meistrė, labiausiai mėgstanti kryželiu siuvinėti paveikslus, megzti.
Nuo pat pirmųjų ūkininkavimo dienų Raselė ir Stasys Astrauskai pradėjo laikyti pienines karves. Iš pradžių – tik penkias, bet po truputį per du dešimtmečius melžiamų karvių banda padidėjo iki šešių dešimčių. Iš viso galvijų banda perkopusi šimtą.
Ūkininkai valdo 160 hektarų žemės, nors ūkininkavimo pradžioje turėjo tik 30 hektarų.
Ūkininkaujantys sutuoktiniai – buhalterė ir medikė Raselė bei inžinierius Stasys – dėl pieno krizės buvo gerokai susirūpinę. Pradėjo kilti įvairių minčių: gal pieno ūkio atsisakyti, pereiti prie kitokio ūkininkavimo? Bet mintis vijo į šalį. Ilgų metų triūsą labai lengva sunaikinti. Pasak Raselės ir Stasio, reikia kantrybės. Po truputį atsiranda vilties, kad pieninių karvių bandų laikytojams ateityje bus lengviau. Nors ir pamažu, bet kyla pieno supirkimo kainos.
Autorės nuotraukos
Daugiau: sodybos nuoma
