Vaiko teisių gynėjai su smurtinėmis situacijomis susiduria tiek realybėje, tiek ir internetinėje erdvėje. O neretai, pasakodamas apie patirtas patyčias, vaikas prisipažįsta, kad bendraamžiai tyčiojosi dėl prastesnio telefono, nunešiotų ar išaugtų rūbų. Kitaip tariant – dėl mažesnių šeimos pajamų. Tad vaiko teisių gynėjai kartu su Lietuvos psichologų sąjungos specialistais ieško sprendimų, kaip padėti vaikui, kuris išgyvena patyčias dėl šeimos mažų pajamų?
Kad patyčios, dėl mažesnių pajamų šeimoje, ganėtinai gajos jaunuolių tarpe pastebi ir Psichologų sąjungos narė Jurgita Smiltė Jasiulionė: „Tai gali pasižymėti kitokiais rūbais, kitokiais turimais daiktais ar kažkokia parama mokykloje ir tai tampa tokiu matomu faktu. Kartais tai – viena iš priežasčių, dėl ko vyksta patyčios. Tai – tikrai labai skausminga patirtis vaikams.“
Vaikams svarbiausia – netylėti
Anot vaiko teisių gynėjos Airidos Andrulės, šiandien jau nėra tokios erdvės, kur vaikas galėtų būti visiškai apsaugotas nuo smurto. Patyčios gajos tiek fizinėje erdvėje, tiek ir internetinėje. Todėl pašnekovė tikina, kad svarbiausia, jog vaikas žinotų, kad namie, mokykloje, būreliuose jis saugiai gali apie savo patirtis pasipasakoti suaugusiam žmogui. Juk būtent žinojimas, kad nesi vienas ir paprašęs, pagalbos, jos sulauksi, ramina ir suteikia jaunuoliui tam tikro pasitikėjimo.
„Labai svarbu nuolat kalbėti su vaiku ir jam priminti, kad netylėtų pamatęs bet kokios rūšies smurtą, ar pats jį patirdamas. Jei nedrąsu kalbėtis su konkrečiu pažįstamu žmogumi, visada galima kreiptis į Vaiko teisių liniją ir prašyti pagalbos“, – pataria vaiko teisių gynėja.
Žinoma, atsiverti ir pasipasakoti apie patiriamus užgauliojimus dėl mažesnių šeimos pajamų vaikas gali ir neišdrįsti. Šiuo atveju ypač nedrąsu gali būti apie tai pasipasakoti tėvams. Tad tokioje situacijoje, jei tėvai įtaria, kad bendraamžiai vaiką užgaulioja dėl prastesnių rūbų ar daiktų, svarbu sugebėti vaiką prakalbinti. „Jeigu vaikas pasipasakoja, tai jau didelis pasiekimas. Tada kartu su vaiku galima ieškoti problemos sprendimo būdų. Tiesa, siūlau tėvams neskubėti nieko kaltinti, išsiaiškinti situaciją, išklausyti vaiką iki galo, be kritikos. Vaikui svarbu jaustis išgirstam ir suprastam“, – patarimais dalinasi vaiko teisių gynėja A. Andrulė.
Suaugusiems teks suvienyti jėgas
Anot Psichologų sąjungos narės J. S. Jasiulionės, sužinojus, kad vaikas išgyvena patyčias, vienas pirmųjų suaugusiųjų veiksmų – pokalbis apie tai, kaip ir kada patyčios vyko: „Ar buvo pasakytas žodis, ar atliktas veiksmas, jeigu tame buvo žeminimo ir vaikas jaučiasi patyręs patyčias, tai reiškia, kad jam reikia pagalbos.“
Pasak psichologės, jei apie patyčias dėl sunkesnės šeimos finansinės padėties išgirdo mokytojas, jo tikslas turėtų būti patyčias stabdyti. Tai reiškia, kad suaugę, išgirdę žeminantį komentarą, pastebėję nepagarbų veiksmą, tiems, kurie tyčiojasi, turi aiškiai priminti, kad toks elgesys – nepriimtinas. O kitas žingsnis – informuoti tėvus, perspėti, kad vaikas susidūrė su neigiama patirtimi ir stebėti, ar tai vienkartinis atvejis ir užtenka sustabdyti, ar tai patyčios kartojasi: „Jeigu užgauliojimai pasikartoja, priminti besityčiojantiems mokyklos taisykles, nepakaks. Reiks tiek mokytojų, mokyklos administracijos, tiek ir tėvų įsikišimo, bendradarbiavimo.“
Tėvų tikslas – pamatyti ir išklausyti
Šiek tiek kitokie veiksmai, stabdant užgauliojimus, iš tėvų pusės. Mat tėvai dažnai negali pamatyti žeminančio elgesio apraiškų tarp bendraamžių. Tad psichologė J. S. Jasulionė pirmiausia pataria jautriai sureaguoti į tai, ką pasakoja vaikas.
„Mes, kaip suaugę, turime išsiaiškinti, kokia tai buvo situacija, kokie vaikai įsitraukė į šitą žeminantį elgesį, ką konkrečiai sakė ar darė bei ar šalia buvo suaugusių žmonių? Kartais vaikai sako, kad buvo mokytojas, bet nereagavo. Tada labai svarbu pasitikslinti: „Kaip tau atrodo, ar mokytojas matė ir girdėjo, kas vyko?“ Kartais vaikas sako, kad mokytojas patyčias stabdė, bet jos toliau vyko. Tad, išsiaiškinus situaciją, kitas žingsnis – tartis su vaiku, kaip mes ją spręsime“, – sako psichologė ir priduria, kad labai svarbu, kad suaugę išklausytų vaiką, pasitartų su juo dėl tolimesnių veiksmų ir tikrai jų imtųsi. Nes patyčias sustabdyti įmanoma tik bendromis suaugusiųjų pastangomis.
Vaiko teisių gynėjos Airidos Andrulės bei Lietuvos psichologų sąjungos narės, psichologės Jurgitos Smiltės Jasiulionės interviu:
