Pastaruoju metu pasaulio finansų rinkose tvyro įtampa dėl galimos JAV ekonomikos recesijos. Amerikos akcijų indeksų svyravimai, augantis neapibrėžtumas tarp investuotojų ir vis dažniau viešojoje erdvėje girdimas žodis „recesija“ kelia klausimą – kaip tai gali paveikti Baltijos valstybes?
Jau beveik mėnesį JAV finansų rinkos gyvena neapibrėžtumo ir, netgi galima pasakyti, panikos režime, kurį kursto nerimas dėl JAV ekonomikos recesijos, nuolat besikeičianti tarifų politika bei JAV infliacijos paspartėjimo rizika. Šį rinkų nerimą puikiai atspindi pagrindinių JAV akcijų indeksų dinamika. Nuo 2025 m. pradžios „S&P“ indeksas jau nukrito 4,5 proc., technologijų įmonių dominuojamas „NASDAQ“ sumažėjo 8 proc., o JAV smulkias ir vidutines įmones apjungiantis „Russell 2000“ indeksas nuvertėjo 8,4 proc.
Ši finansų rinkų dinamika rodo, kad D. Trumpo prezidentavimo „medaus mėnuo“ baigėsi ir rinkos pradeda atidžiai vertinti padarytus darbus bei įvestus pokyčius, kurie rinkoms nepatinka. Viešojoje erdvėje vis dažniau girdimas naratyvas, kad JAV ekonomika netrukus patirs recesiją, o žibalo į ugnį įpylė ir paties D. Trumpo pasisakymai, kad JAV ekonomika įžengė į prisitaikymo periodą. Beje, ir pats D. Trumpas netiesiogiai pripažino, kad JAV recesijos rizikos negalima atmesti.
Iš didelio debesies mažai lietaus
Tačiau iš tiesų situaciją nėra tokia bloga. JAV ekonomikos augimas akivaizdžiai sulėtėjo, tačiau šiuo metu ekonomika nekrenta – matome ekonomikos augimo tempų sulėtėjimą, bet ne krizę.
Kalbant apie JAV recesijos riziką, svarbu įsiglinti į duomenų ypatumus. Pavyzdžiui, analitikai atidžiai seka „Atlanta FED GDP now“ indeksą, kuris realiu laiko rodo JAV BVP būklę. Šiuo metu jis rodo, kad JAV BVP pirmąjį 2025 m. ketvirtį sumažėjo 2,4 proc. Tačiau velnias slypi detalėse. Realybė yra ta, kad JAV BVP nuosmukis yra techninio pobūdžio: jį tempia ženklus importo šuolis, kadangi JAV įmonės avansu importavo komponentus ir prekes iš Kinijos bei ES prieš tarifų įsigaliojimą. Tai – laikinas aspektas.
Antrąjį ketvirtį matysime priešingą situaciją: JAV importo apimtys smarkiai nukris dėl to, kad JAV įmonės prisipildė produkcijos sandėlius. Kitaip sakant, dabartinė prognozė, rodanti JAV BVP nuosmukį, yra pernelyg negatyvi ir stipriai pasikeis paskelbus daugiau duomenų, o rezultatas dar labiau pasikeis antrą ketvirtį.
Prastai atrodo ir kiti išankstiniai JAV rodikliai – krenta tiek JAV pramonės, tiek paslaugų, tiek ir vartotojų lūkesčiai. Kai kurie JAV vartotojų lūkesčių subindeksai nukrito į recesijos lygį. Be to, JAV vartotojai laukia infliacijos paspartėjimo dėl tarifų. Tačiau šiuo atveju reikia turėti omenyje, kad išankstiniai rodikliai iš esmės remiasi įmonių ir vartotojų apklausomis, o apklausų rezultatus šiuo metu labiau veikia ne realus ekonominės situacijos JAV pablogėjimas, bet įmonių ir vartotojų įsivaizdavimas, kad situacija blogės. Praėjus šiek tiek laiko ir įmonėms bei vartotojams prisitaikius prie D. Trumpo administracijos komunikacijos dėl tarifų, tikėtina, kad įmonių ir vartotojų lūkesčiai atsigaus.
Poveikį padės suvaldyti Baltijos šalių ekonomikų stabilumas
Vertinant realiai, kol kas galima konstatuoti 3 problemas, kamuojančias JAV ekonomiką. Pirma – įvairūs rodikliai rodo, kad JAV vidaus vartojimas pradėjo lėtėti. Įtakos šiam lėtėjimui turi tiek išaugęs vartotojų nerimas, tiek ir aukštas kainų lygis. Antra – neapibrėžtumas tarp JAV įmonių reiškia investicijų sustabdymą, o tai kelia realią riziką dėl ekonomikos sulėtėjimo. Trečia – vadinamoji DOGE komisija aktyviai kerpa valstybės išlaidas ir valdininkų skaičių, bet kerpa ir šaką, ant kurios ilgą laiką sėdėjo JAV ekonomika, nes būtent valstybės išlaidos leido atlaikyti aukštų palūkanų spaudimą kol FED kovojo su infliacija. Taigi, kol kas galima konstatuoti, kad JAV ekonomikoje kaupiasi rizikos, bet iki recesijos dar toli.
Svarbu suvokti, kad JAV ekonomikos lėtėjimas ar net recesija turėtų poveikį visam pasauliui. Vis dėlto, Baltijos šalims tiesioginis eksportas į JAV nėra pagrindinis ekonomikos ramstis, o didesnį poveikį pajustume per Europos Sąjungos, ypač per Vokietijos ir Skandinavijos šalių ekonomikas.
Kodėl taip yra? Baltijos valstybių ekonomikos yra stipriai integruotos į Europos tiekimo grandines. Tai reiškia, kad jei Vokietijos ar Skandinavijos eksportuotojai susidurtų su mažesne JAV paklausa, jie užsakytų mažiau prekių ir paslaugų iš Baltijos šalių. Kadangi Lietuvoje eksportas sudaro apie 73 proc. BVP, Estijoje – 76 proc., o Latvijoje – 64 proc., eksporto sumažėjimas turėtų tiesioginį poveikį mūsų ekonomikai, ypač Lietuvai ir Estijai.
Be abejo, eksporto nuosmukis paveiktų darbo rinką – mažiau užsakymų reikštų lėtesnį darbo užmokesčio augimą, galimą užimtumo mažėjimą, o tai persiduotų į vidaus vartojimą. Jei žmonės pradeda taupyti, mažiau išleidžia, sumažėja verslo pajamos, o tai gali turėti įtakos ir investicijų apimčiai.
Tačiau greičiausiai tai nereikštų rimtos krizės. JAV valdžia ir centrinis bankas turi daug ekonomikos skatinimo įrankių. D. Trumpo administracija, siekdama išvengti recesijos, imtųsi priemonių, tokių kaip valstybės išlaidų didinimas ar tarifų politikos peržiūra. JAV Federalinis rezervų bankas taip pat turi pakankamai erdvės mažinti palūkanų normas, skatindamas vartojimą ir investicijas. Tai galėtų sumažinti arba sutrumpinti galimą JAV recesiją, kartu ribodama jos poveikį Europai ir Baltijos šalims.
Be to, Baltijos valstybių ekonomikos šiandien yra gerokai stabilesnės nei prieš ankstesnes pasaulines krizes. Šalių finansų sistemos yra sveikos, viešųjų finansų politika atsakinga, nėra didelių vidaus ekonomikos disbalansų. Tai reiškia, kad net jei JAV ekonomikos lėtėjimas turėtų įtakos Baltijos šalims, tai būtų laikinas stabtelėjimas, o ne gilus nuosmukis.
Aleksandras Izgorodinas, „Citadele“ banko ekonomistas
