Prieš svarbiausius atsiskaitymus ir, žinoma, prieš egzaminus jaudulio vaikams netrūksta. Žinias pasitikrinti vaikai ir paaugliai pratinasi jau nuo pirmos klasės, o aštuntokų, dešimtokų, vienuoliktokų bei dvyliktokų laukia ir rimtesni patikrinimai, kurie nulems, į kokią mokyklą toliau keliaus arba kokias studijas rinksis jaunimas. Tad stresas prieš testus ir egzaminus, anot vaiko teisių gynėjų, visiškai natūralus dalykas. Tačiau reikia mokytis, kaip jį suvaldyti, kad lemiamą dieną jis nepakištų kojos.
Anot vaiko teisių gynėjo Kasparo Tarčevskio, tuo metu, kai jaunuolis ruošiasi rimtiems atsiskaitymams, pati gali ir nepastebėti, kad pervargo ar kad stresas ima viršų. Tad pagalbininkais vaikui nurimti gali tapti pirmiausia šeima: „Vaiko teisių gynėjai visada rekomenduoja tėvams siekti atpažinti, kada vaikai patiria stresą, su jais kalbėtis, išklausyti juos. O supratus, kad vaikas patiria stresą, galbūt neadekvačiai reaguoja į tam tikras situacijas, į kurias turėtų reaguoti šiek tiek lengviau, reikia imtis priemonių, kurios padės nerimą įveikti. Tai galėtų būti rutinos palaikymas, sveikos mitybos užtikrinimas, kitų vaiko interesų užpildymas.“
Vaistas nuo streso – trys M
Nedidelis stresas, anot Lietuvos psichologų sąjungos narės Marinos Guptor, ne kenksmingas, o naudingas, nes padeda susitelkti, mobilizuoja organizmo resursus, primena, kad reikia susitelkti į kokią nors užduotį. Vis dėlto vengti, pasak pašnekovės, reikia stipraus, ilgalaikio nerimo.
Guptor tikina, kad įprastai vaistu nuo pernelyg didelio streso gali tapti trys M – maistas, miegas, mankšta: „Miegas turi būti kokybiškas ir kiekybiškas. Maistas – visavertis. Ir trečias turi būti fizinis aktyvumas. Ar sportavimas, ar mes išeiname pasivaikščioti, ar mes leidžiame laiką su šeima, draugais gryname ore. Tai reiškia, kad ne šimtą procentų laiko skirti mokymuisi, namų darbų darymui, bet ir pasilikti laiko poilsiui.“
Mažiau streso tuomet, kai yra planas
Jaunuolių psichologinę ramybę išsaugoti padės ir iš anksto suplanuotas mokymosi procesas. Kaip pastebi psichologė ir psichoterapeutė, labiausiai kenkia mokymasis paskutinę minutę arba nežinojimas, ką, kada, kaip geriausia mokytis.
„Ką geriausia padaryti, tai sužinoti, koks būdas, kokia mokymosi sistema tinka geriausiai jiems. Kadangi mes visi skirtingi ir vieni geriau informaciją priima matydami ją, kiti klausydami tą informaciją. Tai geriausia susipažinti su savimi ir suprasti, kaip aš geriausiai įsimenu informaciją“, – pataria M. Guptor.
Visą apimanti baimė įveikiama kvėpavimu
Deja, kartais tas nedidelis stresas gali peraugti į labai stiprų nerimą. Ypač dažnai taip nutinka prieš pat svarbų atsiskaitymą. Psichologė M. Guptor dalinasi, kad dažnai ir patys vaikai pasakoja, kaip sėdint egzamine staiga pasimiršta viskas, ką reikėjo išmokti.
„Tokiais atvejais geriausia padaryti pauzę. Nedidelę: minutę, pusę minutės. Tiesiog atsitraukti nuo tos užduoties, pakvėpuoti ramiai, giliu kvėpavimu. Tinka visi kvėpavimo pratimai“, – moko psichologė.
O kaip vienus paprasčiausių ir veiksmingiausių kvėpavimo pratimų pašnekovė išskiria tris: kvadrato kvėpavimas, trikampio kvėpavimas arba kvėpavimas vedžiojant pirštus: „Įsivaizduokite mintyse kvadratą ir keliaukite per keturias jo kraštines. Pirmoji kraštinė – įkvepiame, antroji – kvėpavimą sulaikome, trečioji – iškvepiame, ketvirtoji – kvėpavimą sulaikome. Panašiai ir su trikampiu. Pirma kraštinė – įkvepiame, antroji – iškvepiame, trečioji – pauzė. O paprasčiausias būdas vienos rankos pirštu apvedžiojame kitos rankos pirštus. Kaip keliame į viršų – įkvepiame, sustojame viršuje – pauzę padarome, leidžiamės – iškvepiame. Ir taip kiekvieną pirštą.“
Kvėpavimo pratimai padės nukreipti mintis nuo išorinio streso, susikoncentruoti į kvėpavimą ir nurimti.
Vaiko teisių gynėjo Kasparo Tarčevskio bei Lietuvos psichologų sąjungos narės, psichoterapeutės Marinos Guptor interviu:
