Kiekvienas iš mūsų susiduriame su vienos ar kitos rūšies draudimu: būsto, automobilio, gyvybės ir pan. Tačiau ar visada perskaitome ir įsigiliname į draudimo sutarties sąlygas prieš ją pasirašydami?
Sąlygų nežinojimas gali būti itin svarbus faktorius siekiant gauti draudimo išmoką, ypač tais atvejais, kai draudimo kompanijos naudojasi joms suteikiama laisve ir sutartyse nurodo tokias sąlygas, kurios apriboja draudimo išmokų sumas, nors tam objektyvių priežasčių ir nėra (t.y. žmogus gauna mažesnę draudimo išmoką nei galėtų ir turėtų gauti).
Situacija: važiuojant automobiliu, dėl slidžios kelio dangos, automobilis nuvažiuoja nuo kelio ir dėl nelygaus reljefo šalikelėje automobilis yra apgadinamas. Žala jokiam kitam turtui nepadaryta, niekas nesužalojamas. Tokiu atveju, dažnam žmogui kyla klausimas, ar reikia kviesti policiją? Įstatymai ir kiti teisės aktai sako – ne, tačiau atidžiau panagrinėjus tipinės automobilio kasko draudimo sutarties sąlygas, atsakymas yra taip. Nukentėjusysis, šios draudimo sąlygos nežinodamas, policijos nekviečia – vadovaujasi įstatymu, tačiau paprašius draudimo bendrovės atlyginti nuostolius – ši atsisako. Į štai tokią situaciją patekęs klientas kreipėsi į įmonės „Justicija“ teisininkus, prašydamas padėti išsiaiškinti, kas teisus: įstatymas ar draudimo sutartis?
Pagal Kelių eismo taisyklių nuostatas, kelių eismo dalyvis kviesti policijos pareigūnus į eismo įvykio vietą privalo, kai eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužaloti žmonės; su kitu eismo įvykio dalyviu nesutariate dėl eismo įvykio aplinkybių; dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusiojo asmens eismo įvykio vietoje nėra. Apie žalos dydį automobliui neužsimenama.
Taigi, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, pareiga pranešti apie eismo įvykį, siejama su tokio įvykio aplinkybėmis, o ne su galimu patirtos žalos dydžiu. Konkrečiu atveju draudėjas elgiasi pagal įstatymą ir policijos pareigūnų nekviečia.
Tipinės Automobilio kasko draudimo sutarties taisyklių punkte numatoma, jog jeigu apie draudiminį įvykį nepranešama policijai, draudimo išmokos dydis yra apribojamas iki tam tikros sumos. Šis punktas taip pat nustato, kad apie galimai draudiminį įvykį privaloma pranešti policijai tada, kai žala viršija tam tikrą sumą. Tačiau kaip asmuo, patekęs į autoįvykį, gali nustatyti, ar automobiliui padaryta žala yra didesnė, nei sutartyje numatyta suma?
Šioje taisyklių nuostatoje, kalbant apie vairuotojo pareigą į įvykio vietą kviesti policiją, įtvirtinta papildoma sąlyga – žalos dydžio kriterijus. Reikia suprasti, jog nei vairuotojas, nei policijos pareigūnas nėra žalų vertintojas ir nustatyti, kokio dydžio žala padaryta draudiminio įvykio metu neturi nei reikiamų žinių, nei objektyvios galimybės. Tačiau draudimo sutartis būtent to ir reikalauja – nustatyti įvykio metu automobiliui padarytos žalos dydį. Čia jau galima daryti išvadą, jog draudimo bendrovė gali manipuliuoti įstatymų neišmanančiu žmogumi ir nepagrįstai sumažinti jam skirtos draudimo išmokos dydį, jei asmuo netinkamai įvertins patirtą žalą.
Pažymėtina ir tai, jog Draudimo įstatyme (96 straipsnio 7-8 dalyse) numatyta, kad draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos mokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką.
Nors Lietuvos Respublikos įstatymai ir nedraudžia tokių sąlygų buvimo sutartyse, jos savo esme yra nepalankios draudimo įvykius patyrusiems asmenims ir suteikia draudimo bendrovėms objektyviomis sąlygomis nepagrįstą teisę riboti išmokas, nors tokį ribojimą nepagrįstu jau yra pripažinę LR teismai. Teismų praktikoje įtvirtinta, jog toks draudimo apsaugos ribojimas paneigia draudimo sutarties esmę, o formaliai aiškinant Draudimo taisyklių nuostatas ir nesiejant faktinių aplinkybių su taisyklių turiniu bei esme, yra sudaromos dirbtinės sąlygos sumažinti draudimo išmoką.
Jei susiduriate su netinkamais draudimo bendrovių veiksmais, nedvejodami kreipkitės pagalbos į teisines paslaugas teikiančias įmones ir daugeliu atvejų draudimo bendrovės bus įpareigotos atlyginti visus patirtus nuostolius.
Vaidas Šalaševičius
