Vėžiu sergantiems vaikams gali pasireikšti įvairūs toliau aprašyti požymiai ar simptomai, kurių daugelis yra panašūs į įprastas vaikų ligas. Simptomai yra pokyčiai, kuriuos galite jausti savo kūne. Ženklai yra kažko išmatuoto, pvz., kraujospūdžio matavimo ar laboratorinio tyrimo, pokyčiai. Kartu simptomai ir požymiai gali padėti apibūdinti medicininę problemą. Kartais vėžiu sergantys vaikai neturi jokių toliau aprašytų simptomų ir požymių. Arba simptomo ar požymio priežastis gali būti sveikatos būklė, kuri nėra vėžys.
Daugelį simptomų galima apibūdinti naudojant akronimą (CHILDCANCER), kurį pateikia Vaikų onkologijos išteklių centras:
- Nuolatinis, nepaaiškinamas svorio kritimas.
- Galvos skausmas, dažnai su ankstyvu rytiniu vėmimu.
- Padidėjęs kaulų, sąnarių, nugaros ar kojų patinimas arba nuolatinis skausmas.
- Gumbas arba masė, ypač pilvo, kaklo, krūtinės, dubens ar pažastyse.
- Pernelyg didelis mėlynių susidarymas, kraujavimas ar bėrimas.
- Nuolatinės, dažnos ar nuolatinės infekcijos.
- Balkšva spalva už vyzdžio.
- Pykinimas, kuris nepraeina arba vėmimas be pykinimo.
- Nuolatinis nuovargis arba pastebimas blyškumas.
- Akių ar regėjimo pokyčiai, kurie atsiranda staiga ir išlieka.
- Pasikartojantys arba nuolatiniai neaiškios kilmės karščiavimas.
- Nepaaiškinamas gumbas, stangrumas ar patinimas bet kurioje kūno vietoje.
- Pilvo, nugaros ar kaulų skausmas arba patinimas, kuris nepraeina.
- Nepaaiškinami traukuliai (priepuoliai) arba jų elgesio ir nuotaikos pokyčiai.
Jei nerimaujate dėl bet kokių vaiko pokyčių, pasitarkite su savo šeimos gydytoju. Be kitų klausimų, gydytojas paklaus, kiek laiko ir kaip dažnai jūsų vaikas jautė simptomą (-us). Tai padeda išsiaiškinti problemos priežastį, vadinamą diagnoze. Vaikų piktybiniai navikai gali būti sunkiai aptikti, todėl labai svarbu kuo anksčiau kreiptis į specialistus. Kartais simptomai gali būti apgaulingi, tad vertėtų pasikliauti ne jais, o tyrimais.
Jei diagnozuojamas vėžys, simptomų palengvinimas yra svarbi vėžio priežiūros ir gydymo dalis. Simptomų valdymas taip pat gali būti vadinamas „paliatyvia priežiūra“ arba „palaikomuoju gydymu“. Jis dažnai prasideda netrukus po diagnozės ir tęsiasi viso gydymo metu. Būtinai pasikalbėkite su savo vaiko sveikatos priežiūros komanda apie simptomus, kuriuos vaikas patiria, įskaitant bet kokius naujus simptomus ar simptomų pokyčius.
