Žemaitijos gidas
  • Įdomu
  • Kriminalai
  • Sportas
  • Kultūra
  • Politika
  • Laisvalaikis
  • Technologijos
Ketvirtadienis, 23 spalio
Rezultatų nėra
Žiūrėti visus rezultatus
  • Telšiai
  • Plungė
  • Klaipėda
  • Šiauliai
  • Kretinga
  • Tauragė
  • Mažeikiai
  • Kelmė
  • Rietavas
  • Akmenė
  • Palanga
  • Pagėgiai
  • Raseiniai
  • Skuodas
  • Jurbarkas
  • Šilutė
Žemaitijos gidas
  • Įdomu
  • Kriminalai
  • Sportas
  • Kultūra
  • Politika
  • Laisvalaikis
  • Technologijos
Rezultatų nėra
Žiūrėti visus rezultatus
Žemaitijos gidas
Rezultatų nėra
Žiūrėti visus rezultatus

Pradžia » Aktualijos » Kaip technologijos keičia mūsų bendravimą ir ko tikėtis ateityje?

Kaip technologijos keičia mūsų bendravimą ir ko tikėtis ateityje?

Paulius Liškauskas
2025-05-12
Aktualijos, Gyvenimas
Laikas: 4 min skaitymo
Asociatyvi nuotrauka

Asociatyvi nuotrauka

FacebookTwitterLinkedin

Nors socialinės medijos ir sparčiai tobulėjančios technologijos neabejotinai keičia mūsų kasdienybę, lietuviams gyvas bendravimas vis dėlto išlieka prioritetu, rodo 2024 m. „Volfas Engelman Nealkoholinis“ iniciatyva bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktas tyrimas. Tačiau ar taip bus ir ateityje? Apie tai diskutuojame su gydytoju psichiatru, Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro direktoriumi Martynu Marcinkevičiumi ir „EdTech“ asociacijos vadovu, švietimo ir technologijų ekspertu bei Žinių radijo laidos „Technologijų žingsniu“ kūrėju Šarūnu Dignaičiu-Kerpe.

Vienatvė – baisiau nei fizinė bausmė

Socialinės iniciatyvos „Gero žodžio galia“ pagrindu atlikto tyrimo duomenimis, net 37,3 proc. 18–56 metų ir vyresnių respondentų su draugais dažniausiai susitinka gyvai: daugelis jų susimato per šventes (27,5 proc.), kiti leidžia laiką vienas kito namuose (26,6 proc.) arba kavinėse, baruose (24,4 proc.).

Nors gyvas bendravimas dominuoja, skirtingose amžiaus grupėse pastebimos ir skirtingos tendencijos: labiausiai gyvą bendravimą vertina jaunimas (18–25 metų žmonės) – net 75,8 proc. jų teikia pirmenybę gyviems pokalbiams. 26–35 ir 36–45 metų žmonių grupėse gyvas kontaktas, palyginti su jaunimu, yra mažesnis (apie 63 proc.), tačiau vis dar išlieka pagrindiniu bendravimo būdu. Įdomu tai, kad 46–55 metų žmonių grupėje gyvo bendravimo rodiklis šokteli iki 67,5 proc., tačiau vėliau, 56 metų ir vyresnių grupėje, jis vėl sumažėja – tik 59,3 proc. renkasi gyvus susitikimus, o skambutis telefonu tampa dažniausiai pasirenkamu bendravimo būdu (61 proc.).

Nepaisant skirtumų skirtingose amžiaus grupėse, gyvas bendravimas – vis dar populiariausia bendravimo forma. Pasak M. Marcinkevičiaus, tai nestebina, nes bendravimas – pats didžiausias žmogaus dvasinis poreikis, jis yra būtinas emocinei pusiausvyrai palaikyti.

„Malonaus bendravimo metu žmogaus organizme išsiskiria liaudiškai vadinami laimės hormonai, kurie mums padeda jaustis laimingesniems. O būtent vienatvė, ką ir kalbėti apie ligas, žmogui yra pats baisiausias dalykas. Net ir kalėjime, kai nusikaltėlis padaro rimtą pažeidimą, jis dažnai uždaromas į vienutę – tai reiškia, kad tokia bausmė yra blogiau nei fizinė“, – teigia jis.

Socialiniai tinklai – emocinės sveikatos nuodas?

Tyrimas parodė, kad nemaža dalis respondentų bendrauja su draugais ir nuotoliniu būdu – telefonu (30,8 proc.) arba per socialinius tinklus (28,1 proc.). Pastarųjų naudojimas ypač ryškus 18–25 metų grupėje – net 60,4 proc. respondentų bendrauja su draugais socialiniuose tinkluose. Taip pat juos aktyviai naudoja ir 26–35 metų respondentai (62,7 proc.). Š. Dignaitis pabrėžia, kad jaunimui socialiniai tinklai yra tapę neatsiejama tapatybės dalimi.

„Jaunesnei kartai socialiniai tinklai dažnai tampa ne tik bendravimo kanalu, bet ir savęs reprezentavimo platforma – tai erdvė, kurioje formuojamas jų socialinis identitetas. Todėl skaitmeninis bendravimas jiems gali būti ne mažiau svarbus nei fizinis kontaktas. O vyresnių kartų žmonės vis dar vertina tiesioginį ryšį, nors ir jiems socialinės platformos tampa priemone palaikyti artimus santykius. Ši dinamika atskleidžia dvilypį technologijų poveikį – jos gali ir suartinti, ir izoliuoti, priklausomai nuo to, kaip ir kokiame kontekste jos naudojamos“, – teigia jis.

Marcinkevičius atkreipia dėmesį, kad šiandien žmonės, ypač jaunimas, dažnai nesugeba užmegzti gyvo kontakto, nors internetu bendrauja puikiai: „Socialiniai tinklai buvo sukurti padėti asmenims, turintiems bendravimo sunkumų, tačiau jie tapo daugelio pagrindiniu bendravimo būdu. Deja, per dažnas socialinių tinklų naudojimas gali turėti neigiamą poveikį ir psichinei, ir fizinei žmonių sveikatos būklei. Tyrimai rodo, kad žmonių nuotaika krenta maždaug 8–10 proc. po kiekvieno pasinaudojimo socialiniais tinklais. Dar blogiau, kad dabar socialiniai tinklai perpildyti idealizuotu, netikru turiniu – visi tik keliauja, švenčia, rodo džiaugsmingas emocijas ir idealias figūras. Tai labai blogina jaunų žmonių savivertę ir sukelia nepasitenkinimą savimi. Per dažnas naršymas socialiniuose tinkluose daro žalą ir mūsų kognityvinėms funkcijoms, tokioms kaip dėmesio koncentracija, mąstymo gylis. Buvo atliktas ir dar vienas tyrimas, kurio metu paaiškėjo, kad, atsisakius socialinių tinklų ir kitų dirgiklių bent dviem savaitėms, žmogaus smegenys atjaunėja vidutiniškai 10 metų. Tad visiems rekomenduoju jei ne atsisakyti, tai bent jau riboti laiką socialiniuose tinkluose, pavyzdžiui, naudotis jais darbo dienomis, o savaitgaliais leisti sau pailsėti.“

Negeba atpažinti emocijų ir į jas reaguoti

Švietimo ir technologijų ekspertas Š. Dignaitis pastebi, kad šiandien vis dažniau naudojamasi ne tik socialinėmis medijomis, bet ir bendraujama su generatyviniais įrankiais. Šie puikiai tinka, kai reikia greito atsakymo, tačiau svarbu nepamiršti jais naudotis atsakingai.

Vis dėlto, kalbant apie emocinę sveikatą, gydytojas psichiatras M. Marcinkevičius pabrėžia, kad dirbtinis intelektas (DI) bendravimo tikslais turėtų būti naudojamas tik tuomet, kai nėra galimybės pasikalbėti su tikru žmogumi: nors pokalbių robotai gali atpažinti žmogaus emocijas pagal veidą, žodžius ir balsą, jie neturi to, ką turi gyvas žmogus: emocijų, empatijos, galimybės pajausti žmogų ir jo nuotaiką netgi be žodžių. „Kol roboto nepaprašysite jums pasakyti gerų žodžių, komplimentų, padrąsinti sudėtingose situacijose ar užjausti, jis to ir nedarys. Robotai vykdo komandas, kurias jiems užduoda žmonės, jie negali natūraliai reaguoti į situaciją ir jos suprasti. Be to, šiuo metu robotai efektyvūs tik labai trumpą laiką, jie greitai išsisemia. Ar kada nors robotus pavyks išmokyti visų šių dalykų – galbūt, bet šiandien – tikrai ne“, – teigia M. Marcinkevičius.

Įdomupaskaityti

Per šias Vėlines prognozuojamas dar intensyvesnis eismas – teks apsišarvuoti kantrybe

Per šias Vėlines prognozuojamas dar intensyvesnis eismas – teks apsišarvuoti kantrybe

2025-10-22
Šeima

Jūsų stiprybė – tapti vaiko globėjais ar įtėviais

2025-10-21

Jam pritaria ir Š. Dignaitis, teigdamas, kad, nors generatyviniams robotams galime paaiškinti, kaip norime, kad jie su mumis bendrautų, pavyzdžiui, išmokyti atpažinti balso tono pokytį, emocijų atpažinimas yra itin sudėtingas procesas. „Jis sudėtingas net žmonių tarpusavio bendravime, todėl tikėtis, kad šiandieniai generatyviniai modeliai sugebėtų tai atlikti patikimai, būtų per daug optimistiška. Nors technologijos sparčiai tobulėja, šiuo metu jos dar negali iki galo suprasti emocinio konteksto.“

Daugiau artimo kontakto – didesnis laimės pojūtis

 

Tiek M. Marcinkevičius, tiek Š. Dignaitis vieningai sutaria: gyvo bendravimo nepakeis niekas, o DI gali būti naudingas įrankis ieškant laikinos pagalbos, bet ne alternatyvos gyvam, žmogiškam ryšiui palaikyti.

 

„Skaitmeninėje erdvėje galime turėti šimtus ar tūkstančius kontaktų, tačiau tai neatspindi tikrojo socialinio ryšio kokybės. Technologijos, įskaitant generatyvinius įrankius, gali imituoti bendravimą, bet jos nesugeba atkurti to, ką suteikia autentiškas, gyvas santykis, – empatijos, emocinio rezonanso ir žmogiško artumo“, – teigia Š. Dignaitis.

 

Psichiatras M. Marcinkevičius pastebi, kad DI gali padaryti didelę žalą, jeigu taps visiškai komercializuotas ir veiks be specialistų priežiūros. „Pastebėjome, kad nekontroliuojamas jis linkęs rinkti informaciją iš nepatikimų šaltinių internete, o tai gali sukelti rimtų pasekmių pacientams. Internete gausu klaidinančios informacijos – nuo sąmokslo teorijų iki nepagrįstų teiginių, – ir DI, neturėdamas kritinio mąstymo, gali ją skleisti. Todėl be atsakingo valdymo jis gali tapti grėsme žmonių sveikatai ir pridaryti daug žalos. O gyvas kontaktas neša tik naudą, todėl, jei tik turite galimybę, kalbėkitės, apsikabinkite, spauskite vienas kitam rankas, sakykite komplimentus, palaikykite vienas kitą. Kuo daugiau artimo kontakto turėsite, tuo laimingesni būsite. Bendravimas praturtina ir daro mus visus laimingesnius“, – akcentuoja M. Marcinkevičius.

Žymos: DIPsichologija
DalintisDalintis

Panašios naujienos

Ištrinti neįmanoma: kas nutinka jūsų informacijai, įkeltai į dirbtinio intelekto modelį?
Aktualijos

Ištrinti neįmanoma: kas nutinka jūsų informacijai, įkeltai į dirbtinio intelekto modelį?

2025-10-20
Kaip ir kasmet: vos prasidėjo šildymo sezonas – gaisrų vėl padaugėjo
Aktualijos

Kaip ir kasmet: vos prasidėjo šildymo sezonas – gaisrų vėl padaugėjo

2025-10-20
Puoselėkime senuosius lietuviškus papročius, būkime kritiški  Helovino renginiams
Aktualijos

Puoselėkime senuosius lietuviškus papročius, būkime kritiški Helovino renginiams

2025-10-19
Teismas dėl neskaidrių viešųjų pirkimų organizavimo kaltais pripažino UAB „Raseinių vandenys“ buvusį direktorių ir kitus du asmenis
Finansai

Lietuviai atsakė, ką darytų netikėtai gavę 1000 eurų

2025-10-17
Maistas
Gyvenimas

Lietuviai netaupo ir išmeta tonas maisto: ką galime padaryti?

2025-10-17
Padangų keitimo metas: trys vietos, kur jas galima priduoti nemokamai
Aktualijos

Padangų keitimo metas: trys vietos, kur jas galima priduoti nemokamai

2025-10-16
Palanga nominuota 2026 metų Europos sporto miestu
Gyvenimas

Palanga nominuota 2026 metų Europos sporto miestu

2025-10-16
Aušra Širvinskienė
Aktualijos

Priklausomybė nuo narkotikų, alkoholio, lošimų, interneto: kurias žmonės vertina kaip žalingiausias ir ką sako specialistai?

2025-10-15
Rudens fenomenas sporto salėse: meilė trunka tris savaites
Gyvenimas

Rudens fenomenas sporto salėse: meilė trunka tris savaites

2025-10-15
Šventinis Liepos 6-osios savaitgalis Klaipėdos rajone
Akmenė

Akmenės rajone lankysis Lietuvos Respublikos Prezidentas

2025-10-14

Skaitomiausia

Elektrostatinio filtro diegimo projektas Palangoje – investicija į švaresnį orą ir tvaresnę šilumos gamybą
Aplinka

Elektrostatinio filtro diegimo projektas Palangoje – investicija į švaresnį orą ir tvaresnę šilumos gamybą

2025-10-18
Ką reikia žinoti apie rūkytas dešras?
Įdomu

Ką reikia žinoti apie rūkytas dešras?

2023-05-25
Laukai
Naujienos

Pradėtos mokėti avansinės išmokos, susijusios su plotu ir ūkiniais gyvūnais

2025-10-17
Pinigai
Kriminalai

Pareikšti įtarimai Akmenės rajono Seimo nariui Tomui Martinaičiui

2025-10-17
Praktiniai patarimai, kaip rūkyti šalto rūkymo dešras
Gyvenimas

Praktiniai patarimai, kaip rūkyti šalto rūkymo dešras

2025-06-02

Reklama

Verta pamatyti Verta pamatyti Verta pamatyti

Vietos naujienos

Mažeikių savivaldybės Bugenių kaime – nauja vaikų žaidimų aikštelė

Mažeikių savivaldybės Bugenių kaime – nauja vaikų žaidimų aikštelė

2025-10-23
Uosto direkcija Klaipėdos miesto gatvėms skiria daugiau nei 3 mln. eurų

Uosto direkcija Klaipėdos miesto gatvėms skiria daugiau nei 3 mln. eurų

2025-10-23
Antrankiai

Klaipėdos apskrities įvykių suvestinė

2025-10-23
Tytuvėnų bendruomenė įgyvendino projektą bendruomenės narių tarpusavio ryšių stiprinimui

Tytuvėnų bendruomenė įgyvendino projektą bendruomenės narių tarpusavio ryšių stiprinimui

2025-10-23
Mažeikiškiai ugniagesiai – tarp geriausiųjų Pasaulio čempionate

Mažeikiškiai ugniagesiai – tarp geriausiųjų Pasaulio čempionate

2025-10-23
Įvedamas žiemos laikas – suksime laikrodžio rodykles atgal

Įvedamas žiemos laikas – suksime laikrodžio rodykles atgal

2025-10-22

Apie Žemaitijos gidą

Žemaitijos gidas

Žemaitijos krašto naujienų portalas, pateikiantis tiesiai Tau aktualias žinias ir įvykius.

Populiariausi

Elektrostatinio filtro diegimo projektas Palangoje – investicija į švaresnį orą ir tvaresnę šilumos gamybą

Elektrostatinio filtro diegimo projektas Palangoje – investicija į švaresnį orą ir tvaresnę šilumos gamybą

2025-10-18
Ką reikia žinoti apie rūkytas dešras?

Ką reikia žinoti apie rūkytas dešras?

2023-05-25

Naujausi

Platelių ežeras

Pasaulio turizmo organizacija Platelius išrinko „Geriausiu turizmo kaimu 2025“!

2025-10-23
Onikso akmuo

Onikso akmuo – išskirtinis grožis interjere ir kaip jį pritaikyti ilgaamžiškai

2025-10-23
  • Paskelbk naujieną
  • Rašyti redakcijai
  • Reklama
  • Privatumo politika
  • Susisiekite

© Žemaitijos gidas.

Rezultatų nėra
Žiūrėti visus rezultatus
  • Naujienos
  • Aplinka
  • Įdomu
  • Krašto apsauga
  • Kriminalai
  • Kultūra
  • Laisvalaikis
  • Receptai
  • Sportas
  • Sveikata
  • Transportas
  • Žinios
    • Akmenė
    • Jurbarkas
    • Kelmė
    • Klaipėda
    • Kretinga
    • Mažeikiai
    • Palanga
    • Plungė
    • Pagėgiai
    • Raseiniai
    • Rietavas
    • Šiauliai
    • Šilutė
    • Skuodas
    • Tauragė
    • Telšiai

© Žemaitijos gidas.