Kasmet paskutinę sausio savaitę minima gimdos kaklelio vėžio prevencijos savaitė. Ši liga yra antras labiausiai paplitęs moterų vėžys visame pasaulyje. Gimdos kaklelio vėžys – agresyvi ir klastinga liga. Efektyvi prevencijos priemonė yra ankstyva ligos diagnozė. Net 80 proc. šia liga susirgusių moterų galėtų pasveikti, jei liga būtų pastebėta laiku ir kuo anksčiau būtų pradėtas gydymas. Gimdos kaklelio vėžio padeda išvengti ne tik reguliarūs profilaktiniai gimdos kaklelio tyrimai, bet ir skiepai.
Įrodyta, kad sergamumo gimdos kaklelio vėžiu vienas pagrindinių rizikos faktorių – žmogaus papilomos viruso (ŽPV) infekcija. Nuo šį vėžį sukeliančio žmogaus papilomos viruso rekomenduojama paskiepyti mergaites, kurios dar neturi lytinių santykių. Manoma, kad ši vakcina taip pat efektyvi net ir tada, kai moteris jau yra užsikrėtusi ŽP virusu. Dėl skiepų reikėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją.
Kiekvienais metais Lietuvoje gimdos kaklelio vėžys diagnozuojamas 400-500 moterų, beveik pusė jų miršta. Reguliarūs profilaktiniai gimdos kaklelio tyrimai – galimybė nustatyti ikivėžinius gimdos kaklelio pakitimus, kuriuos galima išgydyti. Nuo 2004 m. Lietuvoje įdiegus Nacionalinę gimdos kaklelio vėžio patikros programą, vis daugiau šios ligos atvejų diagnozuojama pradinėse stadijose
Statistiniais duomenimis, kasdien 1-2 Lietuvos moterims diagnozuojamas gimdos kaklelio vėžys. Pagal sergamumą ir mirtingumą nuo gimdos kaklelio vėžio Lietuva pirmauja tarp ES šalių – kas savaitę dėl šio sunkaus onkologinio susirgimo netenkame vidutiniškai 5 moterų.
ŽPV infekcija – tai DNR turintis virusas, kuris gyvena ir dauginasi žmogaus epitelinio audinio ląstelėse (odoje ir gleivinėse). Viena iš pagrindinių šio viruso savybių – tai, kad jis turi labai ilgą vystymosi periodą nuo pradinės infekcijos iki vėžio išsivystymo. Šis periodas gali trukti nuo 10 iki 40metų.
Žmogaus papilomos virusai yra labai paplitę. Yra daugiau negu 100 žmogaus papilomos viruso tipų, iš kurių apie 30-40 gali infekuoti moterų ir vyrų lyties organus. ŽPV plinta kontaktiniu būdu, per odą ir gleivinių mikrotraumas, lytiniu būdu, gimdymo metu. Didžioji dauguma užsikrėtusiųjų tampa besimptomiais virusų nešiotojais; daliai infekuotųjų liga pasireiškia kliniškai. Susirgimas priklauso nuo lytinių partnerių skaičiaus, ir didėja didėjant partnerių skaičiui.
Užsikrėtus ŽPV, genitalijų srityje atsiranda karpos, kurios dažniausiai nesukelia subjektyvių pojūčių. Kartais užsikrėtusieji skundžiasi niežėjimu, deginimu, skausmu ar kraujavimu. Karpoms gydyti naudojami tirpalai, kartais jos nudeginamos šalčiu, aukšta temperatūra ar pašalinamos chirurginiu būdu. Karpos gali ataugti, todėl būtina kuo anksčiau pradėti jas gydyti. Nėščia moteris infekciją gali perduoti vaisiui. Moterims, kurios turi karpų, rekomenduojama reguliari patikra.
Gimdos kaklelio vėžio išsivystymo rizika yra nedidelė, jei laiku diagnozuojami ir gydomi gimdos kaklelio ikivėžiniai pažeidimai. Virusų tipai, veiksnių įvairovė, šeimininko imunitetas lemia, ar lytinių takų ŽPV infekcija ilgainiui išnyks, formuosis gėrybiniai gimdos kaklelio gleivinės pakitimai, ar iš lėto, per daugelį metų, išsivystys vėžys.
PREVENCIJA
Kol kas efektyviausias gimdos kaklelio vėžio prevencijos būdas – anksti nustatyti ir gydyti ikivėžinius pakitimus. Visų pirma – prieš skiepijantis ir profilaktiškai rekomenduojama išsitirti. Sergantiems karpomis turėtų būti atlikti tyrimai dėl kitų LPI (sifilio, ŽIV, gonokokinės ir chlamidinės infekcijų). Moterims svarbu atsiminti, kad būtina ir be kvietimo vieną kartą per metus atvykti pasitikrinti pas savo šeimos gydytoją, jis įvairiapusiškai patikrins sveikatą ir nusiųs pas ginekologą.
Kita profilaktikos priemonė, apsauganti moteris nuo žmogaus papilomos viruso infekcijos poveikio, o drauge ir sumažinanti riziką susirgti gimdos kaklelio vėžiu, yra vakcina nuo ŽPV. Vis dėlto šios vakcinos neapsaugo nuo visų ŽPV tipų, dalyvaujančių gimdos kaklelio vėžio raidoje, todėl gimdos kaklelio patikra išlieka pagrindine priemone apsaugoti nuo kitų ŽPV tipų sukeliamo gimdos kaklelio vėžio. Lietuvoje yra numatyta valstybės lėšomis skiepyti 12 metų mergaites nuo ŽPV 2016 metais.
Norint išvengti karpų atsiradimo, reikia laikytis asmens higienos – dažnai plauti rankas ir kojas, kasdien keisti kojines, naudotis tik savo rankšluosčiu. Kondilomų atsiradimo riziką mažina saugūs lytiniai santykiai.
Vyrai irgi gali būti užsikrėtę ŽPV ir perduoti ŽPV savo partneriams. Vykdomi tyrimai, vertinantys vakcinų galimybes apsaugant vyrus nuo ŽPV infekcijos ir jos sukeltų ligų.
Parengta pagal ŽIV/AIDS, LPI ir hepatitų epidemiologinės priežiūros skyriaus pateiktą informaciją
Spausdinimo versija Archyvas
